Kūryba ir norma: statinys istorinėje aplinkoje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTKūryba ir norma paprastai suvokiamos kaip priešybės: kūryba yra spontaniška, autentiška, ji kyla iš vidaus, iš gelmės, lemdama kūriniui būdingą savitą kalbėjimo būdą, o norma reglamentuoja, išoriškai suvaržo, apriboja ir primeta kūriniui jam vidujai nebūdingus formantus. Nagrinėjant statybos istorinėje aplinkoje tematiką, šis dualumas akivaizdus, jis nuolat atsikartoja viešuose ir neviešuose svarstymuose: architektai siekia įtvirtinti kūrybos pirmenybę, istorinės aplinkos, paminklų saugotojai - uždėti šiai veiklai tam tikrus apribojimus. Sveiko proto plotmėje šios skirtingos ar netgi priešingos perspektyvos neišvengiamos. Vis dėlto knieti įsižiūrėti į jas atidžiau, patikrinti, ar tų perspektyvų sankirtoje neišryškėja tam tikros bendros plotmės, taigi ir jų suderinimo galimybės. Tik taip galima būtų išsivaduoti iš jėgos žaidimų: kas ką įveiks ir privers nusileisti, sugebėjęs išgauti valdžios sprendimus savo naudai.

ENCreation and the norm are usually seen as opposites: creation is spontaneous, authentic, it surfaces from the inside, out of the depth and gives a characteristic individual manner of communication to the work while the norm regulates, restrains outwardly, limits and imposes foreign formats to the work. Dealing with the construction in the historic environment this duality comes immediately to our notice, it recurs permanently in public and non-public debate: architects attempt to give priority to creation, keepers of historic environment and the monuments wish to impose upon this practice certain limits. These two diverse, indeed, opposite perspectives are, within the limits of common sense, unavoidable. Yet, there is a need to take a closer look at both of them, to check for counterpointa! identifications and thus for possibilities to agree both of them. This is the only way to liberate ourselves from the power games, e. g. who will have the victory over whom? Or who will force the other party to give in by pressurising the government to take decisions in one's favour?.