Eurointegracijos iššūkiai Lietuvos provincijos politinės kultūros kontekste
LTSiekiant ištirti politines kultūros specifiką Lietuvos provincijoje apskritai bei konkrečias jos apraiškas: rinkėjų motyvaciją, politinės informacijos kanalus bei politinės komunikacijos instrumentus, jų įtaką Lietuvos narystės Europos Sąjungos (ES) kampanijai, taip pat Prezidento rinkimų kampanijai, buvo atlikti kiekybiniai ir kokybiniai politinės erdvės tyrimai. Juos sudarė apklausos bei dviejų focus grupių - elito ir eilinių provincijos gyventojų - tyrimai, vietinės ir regioninės žiniasklaidos tyrimas bei rinkinių ir referendumo rezultatų analizė. Paaiškėjo, kad eilinių provincijos gyventojų politinių veiksmų motyvacijos spektre aiškiai dominuoja vienas motyvas: kainos už žemės ūkio produkciją. Būdami nusivylę Lietuvos Vyriausybės politika ir stokodami informacijos apie Europos Sąjungos reikalus, artėjant naujam Europos integracijos etapui, žmonės reiškė netikrumą. Tuo pat metu tiriamos teritorijos elitas buvo geriau informuotas, gebantis išreikšti daugiau motyvų ne tik už, bet ir prieš Lietuvos narystę ES. Nors referendumo rezultatų prognozės, remiantis skirtingais šaltiniais, buvo įvairios, faktiniai šio politinio akto rezultatai apskritai sutapo su daugeliu prognozių. Politinės informacijos kanalai referendumo kampanijoje, lyginant ją su Prezidento rinkimų kampanija, varijavo palyginti nedaug. Lemiama TV ir radijo reikšmė abiejose kampanijose. buvo akivaizdi.Remiantis tyrimais focus grupėse, tie patys politinės komunikacijos instrumentai galėjo nulemti skirtingus rezultatus: pavyzdžiui, TV klipai Prezidento rinkimuose lėmė rinkėjų nuostatą keisti esamą padėtį, o referendume piliečiai juos interpretavo kaip neįtikinančius. Apskritai politinės veiklos motyvų formavimasis yra ilgalaikis procesas, kuris negalėjo žymesniu mastu būti pakeistas trumpalaikės, nors ir intensyvios referendumo dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje kampanijos metu.
ENIn order to examine specifics of political culture of Lithuanian province and their influence on the motivation of voters, political information channels, instruments of political communication and political behaviour - referendum on Lithuania's accession to the European Union as well as on previous Presidential elections has been carried out in one of the rural territories of Kaunas region. Two sessions of focus groups (elites, and ordinary citizens) were held. Local and regional qualitative and qualitative research media content, as well as electoral results, have been analysed, too. The research has shown that one motive is clearly dominating among ordinary citizens: problem of prices on agricultural production. Being disappointed by Lithuanian governmental politic, and due to lack of information on European matters, people express their uncertainty facing European integration. At the same time, elites seem to be better informed, express more motives in favour as well as against integration. Although prognoses of the EU accession referendum results were quite different according to different sources, factual results were, in general, in accordance with most of the prognoses. Political information channels during referendum campaign were varying not very much compared to Presidential election campaign: TV and radio were two most popular ones.According to the results of focus groups, the same instruments of political communication can lead to different results: for instance, TV clips during Presidential elections were supporting decision of essential part of electorate to vote in favour of support changes, when during referendum campaign TV clips in favour of the EU were interpreted by population as unconvincing ones. In general, formation of motives is a long lasting process, it can hardly be changed by short-term although massive referendum campaign.
