Проблемы политического сотрудничества между евреями и литовцами после Первой мировой войны

LTStraipsnyje nagrinėjamos lietuvių ir žydų politinio bendradarbiavimo problemos po I pasaulinio karo, maždaug iki 1924 m. Straipsnyje aptariama žydų padėtis, – jų pagal 1923 m. gyventojų surašymą buvo 153 743 (7,58 proc. visų šalies gyventojų, neskaitant Vilniaus krašto). Bet jei žiūrėti dominavimą kai kuriose svarbiose sferose, tai žydai 1923 m. kontroliavo 77 proc. prekybos ir 22 proc. pramonės, kai 90 proc. lietuvių buvo susiję su žemės ūkiu. Žydams buvo sunku identifikuotis su 1918 m. atkurtąja Lietuvos valstybe, kuri apėmė tik lietuvių etnografines žemes, ir tai dar ne visas. Žydų, vadinamųjų litvakų, sąmonėje Lietuva (Lite) aprėpė mažiausiai šias buvusias carinės Rusijos gubernijas: Vilniaus, Kauno, Gardino, Suvalkų, Vitebsko. Dėl to lietuvių ir žydų santykiai nebuvo lengvi, tačiau Lietuvos Respublikoje žydai iš pradžių gavo kultūrinę nacionalinę autonomiją. Žydų atstovai buvo išrinkti į Lietuvos Steigiamąjį Seimą, žydai prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo ir įtvirtinimo tarptautiniu požiūriu. Parodomos pagrindinės žydų politinės srovės Lietuvoje, išryškinant jų skirtumus dėl žydų tapatumo išlaikymo, santykio su judaizmo tradicijomis ir t. t. Lietuvių ir žydų santykiai paaštrėjo 1922–1924 m. kai keitėsi ekonominės ir politinės sąlygos žydų nenaudai, nacionalinė žydų autonomija faktiškai buvo panaikinta, sustiprėjo lietuvių kalbos diegimas visoje valstybėje.Tiek žydai, tiek lietuviai užsidarė savo nacionalinių interesų sferoje, nuėjo į savanorišką kultūrinę saviizoliaciją ir įtartinai žiūrėjo vieni į kitus iki pat Lietuvos nepriklausomybės praradimo 1940 m.

ENThe article analyses the problems of the political cooperation of Lithuanians and Jews after World War I, approximately until 1924. The article discusses the situation of Jews – according to 1923 population census there was 153 743 Jews (7.58 % of the total population of the country, apart Vilnius area). But if the predominance in other important fields is considered, then in 1923 Jews controlled 77 % marketing and 22 % industry, when 90 % Lithuanians were related with agriculture. Jews had a hard time with the identity in 1918 restored state of Lithuania, which included only ethnographic lands of Lithuanians, and still not all of them. In the minds of Jews, then called Litvaks, Lithuania (Lite) covered at least these former Tsarist Russian governorates: Vilnius, Kaunas, Grodno, Suwałki, Vitebsk. That is why the relationship between Lithuanians and Jews was not easy. However, at the beginning Jews got cultural national autonomy in the Republic of Lithuania. The representatives of Jews were chosen to the Constituent Assembly of Lithuania, the Jews joined the restoration and consolidation of the independence of Lithuania in the international approach. The main political movements of Jews in Lithuania are introduced, while emphasizing their differences on the preservation of Jews identity, the relationship with Judaism traditions and etc. The relationship between Lithuanians and Jews became worse in 1922-1924, when the economic and political situation changed as the disadvantage to the Jews, the national autonomy of Jews were practically abolished, the innovation of the Lithuanian language became stronger. Both Jews and Lithuanians operated in their own national interest fields, went to the voluntary cultural self-isolation and suspiciously looked at each other until the loss of the independence of Lithuania in 1940.