Efficiency in the Lithuanian banking sector: an empirical analysis

LTPastaraisiais metais vis daugiau finansines paslaugas teikiančių institucijų, paskatintos klientų finansinių poreikių, finansinės inžinerijos inovacijų, dereguliacijos ir kitų veiksnių, išplėtė savo tradicinės veiklos ribas ir pradėjo teikti finansines paslaugas ne tik bankininkystės srityje, tačiau ir draudimo, investavimo į vertybinius popierius bei kitose srityse. Viena iš reikšmingiausių šių tendencijų pavyzdžių yra finansinių konglomeratų, t.y. finansinių institucijų grupių, kurios teikia visą finansinių paslaugų spektrą, plėtra. Pastaraisiais metais finansiniai konglomeratai sulaukia vis daugiau dėmesio dėl jų spartaus augimo ir plėtros bei jų veiklos globalizacijos. Tokia sparti finansinių konglomeratų plėtra kelia finansų sektoriaus stabilumo ir efektyvumo problemas, sąlygojamas pačių finansinių konglomeratų prigimties, kai viena finansinė grupė teikia visą finansinių paslaugų spektrą, susidurdama su skirtingų rūšių rizikomis. Finansinių grupių formavimosi tendencijos pastebimos ir Lietuvos bankų sektoriuje. Šiame kontekste autorės nagrinėja Lietuvos bankų sektoriaus kaštų ir pelno efektyvumą 2000-2006 m. laikotarpiu.Dvi svarbiausios efektyvumo koncepcijos – kaštų ir pelno efektyvumas – tiesiogiai siejasi su dviem svarbiausiais ekonominiais tikslais – kaštų minimizavimu ir pelno maksimizavimu. Kaštų ir pelno efektyvumas leidžia įvertinti konkretaus banko pasiektą efektyvumo lygį, lyginant su bankų sektoriuje veikiančių bankų pasiektomis optimaliomis efektyvumo reikšmėmis. Šiame straipsnyje Lietuvos bankų sektoriaus kaštų ir pelno efektyvumui įvertinti pasitelkiamos dvi metodikos: neparametrinė DEA metodika ir santykinių finansinių rodiklių analizė. Pagrindinės Lietuvos bankų sektoriaus efektyvumo tyrimo išvados yra šios: Lietuvos bankų sektoriaus pelno efektyvumas per nagrinėjamą laikotarpi didėjo (SPE padidėjo nuo 1.37 % iki 21.90 %, atitinkamai APE – nuo 32.01 % iki 36.72 %), tačiau kaštų efektyvumas (CE) sumažėjo 29 procentiniais punktais (nuo 79.14 % iki 49.18 %). Mažesnis Lietuvos bankų sektoriaus pelno efektyvumo lygis lyginant su kaštų efektyvumo lygiu leidžia teigti, kad Lietuvos bankai efektyviau kontroliuoja kaštus nei generuoja pelnus. [...].

ENIn recent years, a growing number of financial services companies in major industrial countries have begun to make inroads into each other's sectors, spurred by changing financial needs, innovations in financial engineering, deregulation, and a variety of other trends and developments These companies include banks, securities companies, insurers, and even consumer finance and asset management/advisory firms Among the most significant developments is the expansion of financial conglomerates, groups of financial institutions and firms that offer a wide range of services. Financial conglomerates have become notable in recent years for their growing size and the increasingly global nature of their operations. Financial conglomeration raises new issues in terms of stability and efficiency of financial systems. Many of the new issues raised by financial conglomeration stem from the fundamental nature of financial conglomerates themselves, which is the fact that they handle a wide range of financial services within a single corporate grouping. A movement towards financial conglomeration has also been taking place in the Lithuanian banking sector.Since substantial effort has gone into the measurement of cost efficiency of financial institutions, the revenue and profit side has been dealt with much less. The small amount of empirical evidence available has shown that profit inefficiency is quantitatively more important than cost inefficiency, due to the choice of a composition of production that is not the most suitable given the prices of outputs. In this context, this article analyses the performance and efficiency of the Lithuanian banking sector during the analyzed period of 2000-2006 The two types of efficiency analyzed - cost and profit efficiency - correspond to two important economic objectives, that is, the minimization of costs and the maximization of profits respectively. The analysis is based on the comparison of the observed values (of costs and profits) with the optima, determined by the respective frontier. Thus, cost or profit efficiency gives a measure of how close a bank's cost/profit is to what a best-practice bank's cost/profit would be for producing the same output bundle under the same conditions. This article uses the non-parametric technique of Data Envelopment Approach (DEA) and traditional relative financial ratios to calculate the indices of cost and profit efficiency. [...].