Dėl kai kurių daiktavardinių priesagos -ėti veiksmažodžių kirčiavimo

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dėl kai kurių daiktavardinių priesagos -ėti veiksmažodžių kirčiavimo
Alternative Title:
On accentuation norms of certain verbs with the suffix -ėti derived from nouns
In the Journal:
Žmogus ir žodis [Man and the Word]. 2013, 1, p. 85-89
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Kirčiavimas; Kirčiavimo norma; Kirčiavimo variantai; Priesaginiai veiksmažodžiai; Realios vartosenos polinkiai; Realiosios vartosenos polinkiai.
EN
Accentuation; Accentuation norm; Accentuation variants; Suffixed verbs; Tendencies of actual usage.
Summary / Abstract:

LTVeiksmažodžių priesaga „-ėti“ lietuvių bendrinėje kalboje akcentiškai nėra nusistovėjusi. Konkretų kirčiavimo tipą (šakninį ar priesaginį) lemia įvairūs fonetiniai, morfonologiniai, semantiniai, darybiniai veiksniai. Didžioji dauguma šios priesagos veiksmažodžių kirčiuojami priesagoje. Taip kirčiuojami beveik visi priesagos „-ėti“ veiksmažodžiai, padaryti iš daiktavardžių. Šaknies kirtis būdingas tik keletui daiktavardinės kilmės priesagos „-ėti“ vedinių. Beveik visų jų šakninis kirčiavimas nėra stabilus – vis labiau kalboje įsigali dėsningas priesaginis kirčiavimas, jis galėtų būti įteisintas kaip antrasis variantas. Bendrinėje kalboje yra ir nenusistovėjusio kirčiavimo veiksmažodžių – žodynuose fiksuojami abu kirčiavimo variantai: priesaginis ir šakninis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgusi į sistemiškumo reikalavimus ir realiosios vartosenos polinkius, 2005 metais pasiūlė įteisinti 3 daiktavardinių „-ėti“ veiksmažodžių antruosius, priesaginio kirčiavimo, variantus. Atlikti realiosios vartosenos tyrimai parodė, kad veiksmažodžių „maurėti“ ir „varputėti“ kirčiavimo variantai keistini vietomis – priesaginis kirčiavimo variantas, kaip dėsningas ir dažniau vartojamas, turėtų tapti pagrindiniu. [Iš leidinio]

ENVerbal suffix "-ėti" is a variable-stress suffix in Standard Lithuanian. A specific accentuation type (root or suffix) is determined by various phonetic, morphonological, semantic and derivational factors. The vast majority of the verbs with this suffix are stressed on the suffix. It is the accentuation pattern of nearly all verbs with the suffix "-ėti" derived from nouns. The stress on the root is only characteristic of several noun derivatives with the suffix "-ėti". However, nearly all of them show an unstable root accentuation type – a regular suffix accentuation type is getting more and more prevalent in the language; therefore, it could be established as the secondary variant. Standard Language also features some verbs of unsettled accentuation – dictionaries record both accentuation variants: suffix and root. With reference to the systemisation requirements and tendencies of actual usage, in 2005 the State Commission of the Lithuanian Language suggested to approve the variants of suffix accentuation of 3 verbs with the suffix "-ėti" derived from nouns as secondary variants. The research of actual usage revealed that the accentuation variants of the verbs "maurėti" and "varputėti" should be reversed – the variant of suffix accentuation, being a regular and more common variant, should be approved as the principal variant. [From the publication]

ISSN:
1392-8600; 1822-7805
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/47533
Updated:
2018-12-17 13:34:44
Metrics:
Views: 22
Export: