Some aspects of natural science developing in primary school

LTLietuvoje vykstanti švietimo reforma į pirmąjį planą iškelia mokymo turinio kaitos klausimus. Tačiau dažnai nuošalyje lieka mokytojas, jo kompetencijos problemos, kvalifikacijos kėlimas ir tobulinimas. Šio tyrimo tikslas -išsiaiškinti šiandieninio gamtamokslinio ugdymo būklę ir perspektyvas pradinėje mokykloje, remiantis pradinių klasių mokytojų patirtimi. Tyrime "Gamtamokslinio ugdymo būklė ir tendencijos pradinėje mokykloje" dalyvavo daugiau kaip 1000 pradinių klasių mokytojų mokytojų iš visos Lietuvos. Mokytojai, turintys didesnį pedagoginio darbo stažą yra geriau susipažinę su Bendrosiomis programomis (c2 =28,433, kai p=0,0015) ir Gamtamokslinio iūilavinimo standartais (c*=41 ,344, p=0,00001) nei jų jaunesni kolegos. Pastebėtas ryšys tarp pedagogų darbo stažo ir jų požiūrio į žinias (informaciją) apie integruotą gamtamokslinį ugdymą pradinėje mokykloje. Didžiausią informacijos (žinių) trūkumą apie integruotą gamtamokslinį ugdymą jaučia jauni mokytojai, t.y. kurių darbo mokykloje stažas iki 5 metų (c2=45,895, o p<0,05, tai rodo, kad tarp šių požymių egzistuoja vidutinio stiprumo ryšys). Padarytos tokios išvados: 1. Pradinių klasių pedagogai menkai susipažinę su gamtamokslinio ugdymo patirtimi pradžios mokykloje 1918-1940 metais; 2. Mokytojų gamtamokslinis raštingumas "neatsinešamas" iš aukštosios mokyklos, - jis auga, didėjant darbo patirčiai, tačiau įgyjama kvalifikacinė kategorija tiesioginės įtakos tam neturi.3. Pedagogų asmeninis gamtamokslinio raštingumo vertinimas nepriklauso nuo jų darbo stažo, tačiau egzistuoja ryšys tarp mokytojų gamtamokslinio raštingumo lygio ir jų žinių (informacijos) apie integruotą gamtamokslinį ugdymą pradinėje mokykloje; 4. Labiausiai žinių (informacijos) apie integruotą gamtamokslinį ugdymą stokoja pedagogai, kurių darbo mokykloje stažas iki 5 metų; 5. Pedagogų gamtamokslinio raštingumo vertinimas nepriklauso nuo jo įgytos kvalifikacinės kategorijos ir nuo to, kokią aukštąją mokyklą jie yra baigę. 6. Nustatyta, kad mokytojai, turintys didesnį pedagoginio darbo stažą yra geriau susipažinę su Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosiomis programomis ir Gamtamokslinio iOsilavinimo standartais nei jų jaunesni kolegos, kurių darbo stažas iki 5 metų. Galima daryti prielaidą, kad neseniai studijas baigę jaunieji pedagogai menkai susipažinę su šiais esminiais bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procesą reglamentuojančiais dokumentais. 7. Pradinių klasių pedagogai prioritetą teikia bendrojo lavinimo tikslams, mažiausiai dėmesio skirdami dalykiniams tikslams.

ENThe questions of changing a teaching content are nominated by a reform of education taking place in Lithuania. Nevertheless, the teacher and his/her problems of competence and skills' improving are being left behind very often. Nowadays many questions of natural science developing are being analyzed by a number of scientists and teachers practician. During the last few years of the education reform in Lithuania the particularly threatening tendency was observed - that is a gap between the secondary school and the higher school that prepares teachers for them. Do the institutions preparing teachers actually satisfy the needs and hopes of the school? Therefore a particular attention should be paid to the study programs, their quality in terms of the education of Natural Sciences. Non-overall, inexpedient education of Natural Sciences, insufficient knowledge of nature and of the phenomenon of the man itself nearer society to the social cataclysms. The goal of this survey is to find out the situation of natural science developing and its prospects in primary school, based on experience of teachers who work in primary school.