Keletas klasicistinių Lietuvos dvarų muzikos kultūros ypatumų
LTXVIII a. vidurio Lietuvos muzikos kultūra buvo neabejotinai progresyvi, tačiau joje dar labai ryški tuo metu jau nykstančių baroko tradicijų tąsa. Esminį istorinio muzikos kultūros stiliaus pasikeitimą žymi nebent akivaizdus bendras muzikos kultūros supasaulėjimas. XVIII-XIX a. sandūroje prancūzų švietėjų idėjos padėjo įsigalėti prancūzų muzikos kultūros modeliams, paskubino bendrą muzikos kultūros demokratėjimą Lietuvoje. Vokiečių švietėjų mintys paveikė to meto lietuvių liaudies muzikos kūrybos tyrimų raidą. Šio laikotarpio dvarų muzikos kultūrai būdinga stilių samplaika. XIX a. pirmųjų dešimtmečių švietėjiškojo klasicizmo eiga tapati romantizmo įsigalėjimui. Švietėjiškais laikais Lietuvos dvarų muzikos renginiai – vis demokratiškesnių formų ir panašėja į romantinį muzikos kultūros sąjūdį. Rengiami koncertai, bendro kamerinio muzikavimo valandos, muzika vis dažniau tampa ne vien linksmybių palydove, o estetine pramoga, saviraiškos forma. Vis daugiau dėmesio teikiama instrumentinei muzikai, jos interpretacijos kokybei. Atitrūkstama nuo taikomųjų muzikos galimybių, priartėjama prie jos meniškosios esmės. Straipsnyje aptariami iškilesni klasicistinės Lietuvos dvarų muzikos kultūros bruožai ir jų vėlesnė kaita. Nustatyta, jog palaipsniškas vietinių muzikų profesionalumo pripažinimas, muzikos mecenatystės demokratėjimo tendencija, tautinės muzikos kūrybos tyrimų rėmimas, dvarų muzikavimo formų supaprastėjimas bei konvencionalių LDK aristokratijos muzikos tradicijų paisymas buvo perimti romantizmo laikų Lietuvos dvarų muzikos kultūros kaip švietėjiškojo klasicizmo palikimas.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Švietimas; Klasicizmas; Dvarai; Muzikos kultūra; Demokratėjimas; Lithuania; Enlightenment; Classicism; Courts; Musical culture; Democratization.
ENThe article surveys some prominent classicistic traits in musical culture of Lithuanian courts of the late 18th-ear-ly 19th century in terms of their character and change, instigated by the ideological influence of the Enlightenment. This change was marked by the tendency to simplify the scenarios of musical pastime. The court chapels tended to decrease in size. Some new instruments and typical repertoire characteristic of the classical Enlightenment were introduced and popularized. The status of court musicians underwent a gradual change from mere servants to independent professionals who put much more effort in improving their social conditions and education. Affected by these general changes and still supported by wealthy patrons, musical culture in Lithuanian courts revealed some distinctive stylistic features of the classical Enlightenment: it tended to be more democratic, while music was becoming equal among other art forms and assuming the edifying function to some extent. A musician was slowly arriving at an understanding of his career as a professional in his own right, and a patron was coping with the demands of the "enlightened" epoch. As a result, romantic musical culture in Lithuanian courts of the 19th century was strongly affected by the legacy of the classical Enlightenment. [From the publication]
