Diversity of evaluation of consequences of tax policy

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Diversity of evaluation of consequences of tax policy
Alternative Title:
Mokesčių politikos padarinių vertinimo įvairovė
In the Journal:
Verslas: teorija ir praktika [BTP] [Business: theory and practice]. 2005, [t.] 6, no. 1, p. 26-36
Keywords:
LT
Apmokestinimas; Biudžetas; Mokesčiai; Mokesčių politika; Mokesčių tarifai; Prekių pasiūlos ir paklausos elastingumas.
EN
Budget; Flexibility of goods demand and supply; Tax policy; Tax rates; Taxation; Taxes.
Summary / Abstract:

LTVyriausybės išlaidas paprastai padengia valstybės piliečiai, mokėdami mokesčius ir rinkliavas. Mokesčiai - įstatymų tvarka viešosios valdžios nustatyta privaloma pinigine prievole (įmoka), už kurią jokia specialia paslauga mokesčio mokėtojui nėra atlyginama. Socialinės ir ekonominės plėtros problemos, kurias užsibrėžta Lietuvoje išspręsti integravusis į Europos Sąjungą tai daugiausia pajamų iš mokesčių didesnio akumuliavimo valstybės ir savivaldybių biudžetuose, fizinių ir juridinių asmenų apmokestinimo, mokesčių administravimo tobulinimo problemos. Vertinant Lietuvos mokesčių sistemą, fizinių ir juridinių asmenų apmokestinimo realią būklę, šalies politinės, teisinės, ekonominės, socialinės ir kitokios aplinkos sąlygos į šias problemas neleidžia žvelgti siaurai, bandant ieškoti vien specifinių požymių. Lietuva palaipsniui tampa integralia atviros pasaulinės socioekonominės sistemos dalimi, ir sėkmės biudžetinių pajamų, formuojamų daugiausia iš mokesčių ir rinkliavų, sąskaita kuo geriau tenkinti gyventojų materialinius, buitinius ir kultūrinius poreikius galima tikėtis, jei valstybės mokesčių politika bus įgyvendinama ne prasčiau negu išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje, mokesčių politikos vienodinimo su ES reikalavimais klausimas buvo ypač aktualus. Jis eurointegraciniu lygiu pradėtas nagrinėti 2001 metų antrojoje pusėje.Galima sakyti, kad tai vienas sudėtingiausių ir jautriausių mums dalykų. Įgyvendinus šalyje adekvačias KS vykdomos mokesčių politikos priemones, bus galima sparčiau plėtoti privatinį ir viešąjį verstą, geriau patenkinti teisėtus gyventojų poreikius. Straipsnyje nagrinėjami aktualūs mokesčių ir apmokestinimo, valstybinės mokesčių politikos padarinių įvertinimo klausimai. Autoriai pagrindžia savo supratimą apie mokesčių politikos įgyvendinimo kliūtis ir kylančias problemas, mokestinių pajamų akumuliavimą biudžete, mokesčių poveikį verslui, jų naštos pasiskirstymą tarp prekių vartotojų ir gamintojų. Atliktos analizės pagrindu suformuluotos išvados, kad: 1) mokesčių politika reiškiasi kaip specifinės, tarpusavyje susijusios, papildančios viena kitą valstybės bendros finansų politikos vidutinei ir ilgalaikei perspektyvai vykdymo priemonės. Ji aprėpia pagrindines sąvokas (Vyriausybės veiklos apmokestinant juridinius ir fizinius asmenis koncepcija, apmokestinimo mechanizmas, mokesčių sistemos valdymas ir kt.), sudarančias apibendrinto žinojimo, t. y. teorijos apie tiriamą dalyką pradinę bazę; 2) nėra vieningos nuomonės dėl valstybės mokesčių politikos poveikio gamybos apimčiai ir infliacijai atsižvelgiant į produkcijos visuminę paklausą ir visuminės pasiūlos pokyčius. Pritariama nuomonei, kad visuminės paklausos didina gamybos apimtis ir tempus. Tačiau pagal pasiūlos ekonomikos teoriją mokesčių mažinimas yra antiinfliacinė priemonė. Su tuo nesutinka keinsistai, kurių teorija orientuota į visuminę paklausą, o ne į visuminę pasiūlą.Jų nuomone, mokesčių mažinimas sukelia biudžeto deficitą, o tai savo ruožtu paspartina infliacija; 3) mokesčio normos didinimas iki tam tikros ribos didina iš mokesčio gaunamas biudžeto pajamas, nors ir lėtėjančiais tempais. Didėjant mokesčio normai, mokesčio bazė mažėja, tačiau mažiau negu auga mokesčio norma; 4) jeigu iš gamybos ar siūlomos paslaugų rūšies tikimasi didesnės ekonominės naudos ir norintys užsiimti verslu individai įsitikinę savo sėkme, tai į nedidelę arba netgi vidutinio dydžio mokesčių normą jie reaguos (atsisakymo nuo savo verslo atžvilgiu) neaktyviai. Tiktai nustačius labai didelę apmokestinimo normą, verslininkų pradės smalkiai mažėti; 5) kai prekių perkamo kiekio koeficientas neelastingas, apmokestintų parduotų prekių apimtis sumažėja mažesniu dydžiu, o kaina padidėja labiau, negu kai koeficientas yra elastingas. Kuo prekių perkamo kiekio koeficientas elastingesnis, tuo didesnė mokesčių našta tenka gamintojui, o mažesnė vartotojui; 6) pagrįstai sumažinus mokesčių tarifus, padidėja gamybos apimtys, ir dėl to kyla valstybės ir vietos savivaldybių biudžetų mokestinės pajamos. [Iš leidinio]

ENThe article considers topical questions of taxes and taxation evaluating the effects of state's tax policy. The authors prove their view on obstacles and emerging problems of tax policy execution, accumulation of tax revenues in budget, tax effect on business, allocation of tax burden between goods consumers and producers. [From the publication]

ISSN:
1648-0627; 1822-4202
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/46997
Updated:
2019-03-07 12:05:39
Metrics:
Views: 75
Export: