L'évangile photographique de Vilnius selon Jan Bułhak

LTStraipsnis skirtas Jano Bułhako kūrybiniam palikimu, kuriame svarbią vietą užima Vilniaus fotografijos. Vilnius nėra J. Bułhako gimtasis miestas, galbūt todėl jo fotografinis žvilgsnis pirmiausia ieško bendrų kultūros vertybių. Viena kasdienybės abstrahavimo priežasčių yra kūrybinės raiškos savitumas, kuriam įtakos turėjo piktorialistų nuotraukos. Bułhakas ištobulino Paryžiaus piktorialistų (R. Demachy, M. Bucquet ir kitų) estetiką, kuri vėliau suformavo Vilniaus fotografijos mokyklos stilių. J. Bułhakui buvo artimos prancūzų romantizmo vizijos, kurias jis pritaikė, fotografuodamas Vilniaus architektūrą ir kraštovaizdį. Miestas atrado savo fotografą. 1905 m. Vilnius tapo pagrindine fotografo kūrybine medžiaga ir laboratorija. J. Bułhakas domėjosi Vilniaus architektūra, ypač baroko paveldu. J. Bułhakui buvo svarbu atskleisti europinio baroko esmę. Jis fotografavo fasadus ir interjerus, pabrėžė dekoratyvų ir išraiškingą šio stiliaus pobūdį. Iš aukščiausių taškų sukūrė nuostabias barokinio miesto panoramas. Fotografuodamas Vilnių, jis jautėsi lyg miesto karalius. Architektūra ir fotografija buvo glaudžiai susiję jo veiklos sritys. Dokumentinis fotografavimas tapo asmeniškos ir dvasingos kūrybos pagrindu. Pirmenybę teikdamas šviesai, J. Bułhakas fotografijose siekė formų tobulumo. Kūrybinėje veikloje susiejo profesines ir pilietines pozicijas, entuziazmą ir aistrą, talentą ir patirtį, erudiciją ir intelektą, atvirumą ir pašaukimą.