Obrona Grodna we wrześniu 1939 roku

LTStraipsnio pradžioje aptariama bendroji lenkų istoriografija apie karą su dviem agresoriais 1939 m. rugsėjį, po to pereinama prie strategiškai svarbaus Gardino gynybos istorijos, išvardijant šaltinius, kuriais remtasi. 1939 m. rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjungai pradėjus agresiją Vokietijos rugsėjo 1 d. užpultoje Lenkijoje, Gardinas buvo vienintelis miestas, kuriame rimčiau pasipriešinta Raudonosios armijos puolimui – atkaklios kovos truko nuo rugsėjo 20 d. 8 val. ryto iki 21 d. maždaug 16 val., dalyvaujant daugeliui lenkų savanorių. Jų net buvo dauguma bendrame maždaug 1500–2500 miesto gynėjų skaičiuje, neskaitant rugsėjo 21 d. prisidėjusių ulonų iš „Volkovysko“ grupuotės. Vengdami apsupimo miestą gynę lenkų kariniai daliniai rugsėjo 21 d. pasitraukė šiaurės kryptimi, kirsdami Lietuvos sieną, o savanoriai gynėjai sugrįžo į namus ar išsislapstė. Pavienės kovos vyko dar ir rugsėjo 22 d. Sovietinė pusė šį karinį susidūrimą įvertino kaip rimčiausią jai pasipriešinimą užimtos Lenkijos teritorijoje. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į Sovietų Sąjungai ir įsiveržusiai Raudonajai armijai palankią Gardino žydų (nors ir ne visų) poziciją, kuri pasireiškė miesto gynybos metu ir po užėmimo įvedus sovietinę tvarką, kurią lydėjo masinės represijos. Gardino gynyba, nors ir neturėjusi didelės karinės reikšmės, straipsnyje parodoma kaip lenkų didvyriško gaivališko pasipriešinimo sovietinei agresijai ryškiausias atvejis.

ENThe article starts from the review of a general Polish historiography on the subject of the war with two aggressors in September of 1939. Then the author moves to the strategically important Grodno defence history, listing the sources on which the article is based. In 1939, September 17, when the Soviet Union began its aggression Poland invade by Germans on September 1, Grodno was the only city where Poland more seriously opposed to the attack on the Red Army - persistent battles lasted from 8am of September 20 until around 4pm of September 21 with the participation of many Polish volunteers. They even made a majority in the total number of about 1,500-2,500 city defenders, excluding the warriors of the Volkovysk group who has joint on September 21. On September 21, aiming prevent the encirclement, Polish defenders of the city partially moved to the north crossing the Lithuanian border and volunteer returned home or ran away. Individual fighting had remained until September 22. The Soviets considered this military collision as the most serious resistance to the occupation in Poland. The article draws attention to the position of the Jewish people of Grodno (though not all), which was favourable to the Soviet Union and the invaded Red Army and particularly manifested during the defence of the city and after the Soviet occupation, followed by mass repression. Grodno's defence, though not of a high military significance, is depicted as the most prominent case of heroic Polish resistance to Soviet aggression.