Pasaulinė teritorinio planavimo metodikos pagrindų kūrimo raida

LTŠiuolaikinis teritorinis planavimas (toliau - TP) formavosi kaip atsakas į XVIII a. pabaigoje vykusios pramonės revoliucijos sukeltas specifines socialines ir ekonomines problemas, todėl buvo ieškota jų sprendimo būdų. Pasiūlyti radikaliausi iš jų dėl mąstymo bei socialinių ir politinių procesų inercijos nebuvo įgyvendinti. XIX a. 8-ajame dešimtmetyje prasidėjo neįtikėtinai greita Europos miestų plėtra. Mokslininkams nerimą kėlė urbanizacijos proceso efektyvios kontrolės stoka. Valstybių parlamentuose priimti, įpareigojantys žemesniąsias grandis rengti TP dokumentus, rezultatų nedavė: statyti buvo galima visur, vienintelė sąlyga - tilpti į parengtos planavimo schemos rėmus [1]. Miestų plėtra kėlė dvi pagrindines problemas, tai: kaimo žemių praradimas ir neigiamas poveikis miestų gyventojams. Iki XIX a. antrosios pusės mąstytojai koncentravo dėmesį į miestų plėtrą. Visuomenėje dominavo pragmatikai, sprendžiantys praktines problemas. Teoretikų planuotojų mintys daugeliui praktikų tuomet atrodė utopinės [2]. Dalis idėjų buvo pripažintos tik po 1945 m., kita dalis paseno ir prarado aktualumą. XX a. pirmojoje pusėje atsirado poreikis teritorijas planuoti stambesniu masteliu. Šį etapą galima laikyti regioninio planavimo (toliau - RTP) atsiradimo laikotarpiu. Pradėtos spręsti didelių pramonės regionų tolygios raidos problemos. Teritorijų planavimo raidoje skirtini pagrindiniai etapai sąlygiškai juos vadinant eromis: prognostikų era (1880-1945 m.) bei sistematikų ir generalinių planų era. Straipsnyje peržvelgiamos TP metodikos pagrindų kūrėjų teorijos, idėjos, analizuojami jų sukurti TP metodikos modeliai, siekiama išryškinti esminius teigiamus ir neigiamus jų aspektus. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Kūrimas; Miesto planavimas; Pagrindai; Pasaulinė teritorinio planavimo metodika; Prognostika; Raida; Regioninis planavimas; Sisteminimas; Teritorijos planavimo raida; Basic; Development; Evolution; Evolution of territory planning; Prognostic; Regional planning; Systematics; Territory planning methods around the world; Urban planning.

ENModem territory planning (TP) emerged at the end of the 18th century in response to specific social and economic problems of the Industrial Revolution. However, up to the second half of the 19th century planners concentrated their attention basically on urban planning because of a rapid development of towns in Europe. At the beginning of the 20th century TP on a large scale was launched and can be considered as regional territory planning (RTP). Evolution of TP could be divided into two stages, the so-called eras: the era of prognostic (English-American and European) and the era of systematics. On the basis of social and economic development of society as well as the ideas, theories and models of the above TP eras, the paper reviews the development of basic TP methods considering the works of different planners of the world and revealing their basic advantages and disadvantages. [Text from author]