Šventumo samprata latvių liaudies tautosakoje ir pasaulėžiūroje

LTStraipsnyje rusų mokslininkė Svetlana Ryžakova analizuoja šventumo sąvoką erdvės ir laiko požiūriu latvių etnologijoje. Aptariamos su šventumu susijusios laiko atkarpos kalendorinėse šventėse, ypatingose sakralinėse vietose (bažnyčiose, kapinėse), išryškinama kolektyvinio liaudies dainų atlikimo – šventu laikomo veiksmo – tradicija. Autorė išskiria žmogaus susitikimo su dievybe (Mara, Marša, Laima ir dievas) siužetą folkloro tekstuose. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Etimologija; Latviai; Latvija (Latvia); Liaudis; Pasaulėjauta; Pasaulėžiūra; Samprata; Tautosaka; Šventumas; Conception; Etymology; Folklore; Latvia; Letts; Nation; Sanctity; World outlook; World-view.

ENThe Russian scientist Svetlana Ryžakova analyses the manifestations of sacrality from the point of view of space and time on the basis of ethnological Latvian customs. She discusses time periods, which were sacred in ancient times whose reflections are seen in calendar festivals, specifies sacred places (the church, cemeteries), and distinguishes a collective tradition of performing folk songs that is noted for its sacrality. The author discerns the plots of man meeting the deity (Mara, Marša, Laima, and God) in the texts of folklore art. [From the publication]