Staatliche Souveränität und parlamentarisches Prinzip in der memelländischcn Verfassungskrise von 1931

LTStraipsnyje nagrinėjami valstybės suvereniteto ir parlamentinis principai per konstitucinę krizę Klaipėdos krašte 1931- 1932 metais. Apie tautinių mažumų teises iki 1918 metų buvo kalbama politiniame, bet ne nacionaliniame ar socialiniame istoriniame kontekste, o po Versalio sutarties, pripažinus nacionalines valstybes, tautinių mažumų sąvoka įgauna teisiškai apibrėžtą prasmę, ir tai paliečia ir problemas Klaipėdos krašte. Klaipėdos krašto atsiradimo istorija dažnai pristatoma vienpusiškai - iš vokiškosios perspektyvos. Vokiečių ir lietuvių santykiai Klaipėdos krašte tapo itin įtempti dėl autoritarinio A. Smetonos atėjimo į valdžią 1926 metais, kai buvo iš esmės panaikinta parlamentinė sistema. Ir todėl nors Klaipėdos krašte toliau vyko rinkimai, valstybės mastu buvo ribojama spaudos, susirinkimų teisė. Skirtingas vokiečių partijų ir lietuvių valdžios požiūris į politinius ir socialinius klausimus trukdė konstruktyviam bendram darbui. Vokiečiai laikė save Vokietijos Reicho piliečiais, o Lietuva – Klaipėdos kraštą laikė savo dalimi, ir šie skirtingi vaizdiniai lėmė atvirą konfliktą. Atstatydinus direktorijos pirmininką O. Böttcherį siekusį, kad direktorija nebūtų kontroliuojama Lietuvos vyriausybės, Vokietija, laikydama šiuos veiksmus neteisėtais, Lietuvai iškėlė bylą Tautų sąjungoje. Nors Hagos tribunolas apgynė Lietuvos veiksmus, tai konflikto neišsprendė, tik laikinai pagerino atmosferą tarp abiejų konflikto pusių.