Rytų Prūsijos liuteronų liturginė tradicija ir lietuviškoji jos raiška Reformacijos ir Donelaičio laikų agendose

LTKnygoje aprašoma Rytų Prūsijos liuteronų Bažnyčios liturginė tradicija nuo jos ištakų 1525 m. iki XIX a. pradžios, kai krašto liuteroniškąją agendą pakeitė Prūsijos Unijos agenda. Knyga parengta minint kunigo Kristijono Donelaičio 300 metų gimimo jubiliejų. K. Donelaičio asmuo suponuoja ryšį tarp Prūsijos kultūros ir lietuvių tautinės savimonės, tarp Prūsijos etniškumo ir liuteroniškojo dvasingumo, kurį tuo metu formavo liuteroniškoji ortodoksija ir Halės pietizmas. Prūsija buvo pirmoji liuteronybę priėmusi šalis, todėl 1525 m. liturginiai nuostatai „Artickel der Ceremonien“ liuteronybės istorijoje tapo pirmąja oficialia teritorinės bažnyčios liturgine tvarka. Daugiataučiame Prūsijos krašte šalia vokiečių gyveno kitos tautos su savo kalbomis ir papročiais. Kunigaikščio rūmai ir Bažnyčia ypatingą dėmesį teikė lenkiškai kalbančioms parapijoms, o į lietuvių ir prūsų dvasines reikmes buvo atsižvelgta tik XVI a. viduryje, kai į kraštą atvyko pirmieji lietuvių liuteronų disidentai. Knygoje ypatingas dėmesys skiriamas lietuviškai liturginei tradicijai – lietuvių kalba publikuotoms liturginėms formoms ir agendoms. Joje nuosekliai nagrinėjami Martyno Mažvydo, Baltramiejaus Vilento, Jono Bretkūno ir kitų autorių liturginiai-katechetiniai darbai, taip pat 1730 m. ir 1775 m. lietuviškos agendos, kuriomis naudojosi K. Donelaitis ir kiti kunigai. Nemaža dalis šių liturginių dokumentų buvo tyrinėti lingvistiniu, šaltinių analizės ir kitokiais aspektais, tačiau iki šiol nebuvo studijos, kurioje šie raštai būtų nagrinėti teologiniu-liturginiu požiūriu.Reikšminiai žodžiai: Rytų Prūsija [East Prussia]; Liuteronų Bažnyčia; Martynas Mažvydas; Baltramiejus Vilentas; Jonas Bretkūnas; Kristijonas Donelaitis; Pietizmas; Agenda; Liturgija; The East Prussia; The Lutheran Church; Martynas Mažvydas; Baltramiejus Vilentas; Jonas Bretkūnas; Kristijonas Donelaitis; Prussian Lutheran Agendas; Pietism; The Liturgy.

ENThe book describes liturgical tradition of the East Prussian Lutheran Church from its beginning in 1525 until the beginning of the 19th c. when the local Lutheran agenda was changed by the agenda of Prussian Union. The book was prepared for the commemoration of the 300-year birth anniversary of priest Kristijonas Donelaitis. Donelaitis' personality is associated to the relationship between Prussian culture and Lithuanian national consciousness, Prussian ethnicity and Lutheran spirituality that was formed by Lutheran orthodoxy and the pietism of Hale at that time. Prussia was the first country that accepted Lutheranism, therefore, the 1525 liturgical norms “Artickel der Ceremonien” of the Lutheranism history became the first official liturgical order of territorial church. There were German people and other nations with their languages and customs living in multinational Prussia. The Duke's palace and the Church showed great interests to Polish speaking parishes. Attention to spiritual needs of Lithuanians and Prussians was paid only in the middle of the 16th c. when the first Lithuanian Lutheran dissidents arrived to the region. The book pays special attention to Lithuanian liturgical tradition: liturgical forms and agendas published in Lithuanian. It consistently analyses liturgical–catechetical works of Martynas Mažvydas, Baltramiejus Vilentas, Jonas Bretkūnas and other authors and the 1730 and 1775 agendas which were used by Donelaitis and other priests. Quite a big part of those liturgical documents were analysed with regard to linguistic, source analysis and other aspects, however, there are no studies that would analyse those documents from theological–liturgical point of view.

• Teologija / Theology
• Istorija / History