Economic aspects of the US de jure recognition of the Baltic States in 1922
LTTarp Baltijos valstybių susidarė tam tikra vienybė per jų vienu metu vykusias kovas dėl nepriklausomybės ir siekio būti pripažintoms didžiųjų jėgų Europoje ir JAV. Estija, Latvija ir Lietuva buvo pripažintos atskirai, o ne kartu. Straipsnyje siekiama nustatyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis Baltijos klausimas pasiekė institucijas ir vadovaujančius asmenis, tvarkančius JAV užsienio ryšius kaip atskira problema, nepriklausoma nuo Rusijos. Per visą 20-jį amžių JAV užsienio politika dažnai buvo piešiama kaip liberalių ir demokratinių vertybių protagonistė ir gynėja, kartais net kaip Amerikos taip vadinamos specialios misijos vykdytoja. Tačiau Baltijos valstybių pripažinimas iškėlė iššūkį deklaruojamoms vertybėms. 1919–1922 m. laikotarpiu laisvo apsisprendimo šūkis buvo dviejų nesutaikomų interpretacijų objektas JAV. Remiantis viena, Rusija turėjo teisę nuspręsti savo ir savo buvusios imperijos dalių likimą po pilietinio karo. Remiantis kita, teisė apsispręsti buvo suteikta kaip teisė atskirti pasienio sritis nuo Rusijos. Baltijos šalių atveju Vašingtonas atidėliojo savo rezoliuciją dėl iškilusios dilemos. To pasėkoje atsirado dokumentų, kuriuos buvo galima interpretuoti įvairiai, pavyzdžiui sprendimas vis tik pripažinti Baltijos šalis 1922 m. liepos 28 d. Dėl pastarojo lemiantis veiksnys, be politinių pokyčių, buvo JAV viltis, kad pripažinimas leis sėkmingai užbaigti verslo sandorius, sudarytus su Baltijos valstybėmis per 1919 m. Vertybėmis grįsta politika šiuo atveju pasirodė bejėgė, o ekonominės paskatos sprendimo priėmimą padarė daug lengvesnį.
ENA certain unity among the Baltic States was forged during their simultaneous fights for independence and aspiration to be recognized by the great powers in Europe and the USA. Estonia, Latvia, and Lithuania were recognized individually and not together. The article seeks to determine when and under what circumstances the Baltic matter reached the institutions and the persons in charge of the USA foreign affairs as a separate problem independent from Russia. Throughout the 20th century, the USA foreign policy was often depicted as a protagonist and defender of liberal and democratic values, sometimes even as the executor of the so-called special mission of America. However, the recognition of the Baltic States challenged the declared values. In the period of 1919-1922, the slogan of the freedom of choice was an object of two incompatible interpretations in the USA. According to one of the interpretations, after the civil war, Russia was entitled to decide on its own fate and that of the parts of its former Empire. According to the other one, the right to decide was granted as the right to separate the borderlands from Russia. In case of the Baltic States, Washington was postponing the resolution due to the dilemma. This resulted in the appearance of documents, which could be interpreted in different ways; for example, the decision to recognize the Baltic States on 28 July 1922. Apart from political changes, the determining factor here was the expectation of the USA that the recognition would allow to successfully close the business transactions concluded with the Baltic States in 1919. The politics based on values in this case proved powerless and economic incentives made the resolution much easier.
