Nykstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai Vilniuje: praktika ir kasdienybė. XVIII ir XIX amžių sandūra

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nykstantys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismai Vilniuje: praktika ir kasdienybė. XVIII ir XIX amžių sandūra
Alternative Title:
Obsolescent courts of the Grand Duchy of Lithuania in Vilnius: practice and everyday life. The turn of the 19th century
In the Book:
Keywords:
LT
Bajorai; Civilinės ir baudžiamosios bylos; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (Lietuva; LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų praktika; Lietuvos gubernijos rūmų (dvaro) teismas; Lietuvos vyriausiasis teismas; Miestiečiai; Pavelas I; Teismai; Vaito ir suolininkų teismas; Vilnius.
EN
Chamber Court of the Lithuania Governorate; Civil and criminal cases; Lawcourt; Nobles; Paul I; Supreme Court of Lithuania; The practice of The Grand Duchy of Lithuania courts; Town citezens; Vilnius; Wojt Assistans Court; Wojt Court.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjama XVIII a. ir XIX a. sandūroje restauruotų ir netrukus nunykusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų, dirbusių Vilniuje, veikla. Netrukus po sosto paveldėjimo Rusijos imperatorius Pavelas I (1979-1801) panaikino savo motinos Jekaterinos II (1762-1796) reformas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijose. Jis atkūrė ankstesnę teisinę struktūrą naujai suformuotoje Lietuvos gubernijoje ir grąžino žemesniuosius teismus, vadinamuosius žemės, pilies ir pakamario teismus. Buvęs Lietuvos Tribunolas pavadintas Lietuvos vyriausiuoju teismu ir atliko aukščiausio apeliacinio teismo funkcijas. Teismui liepta posėdžiauti Vilniuje ir Gardine (po pusę metų kiekviename mieste). Miestuose veikė magistrato (burmistro) teismai, vaito ir suolininkų teismas. Naujai įsteigtas Lietuvos rūmų teismas, kurio pirmtakas buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės asesorių dvaro teismas, veikė kaip aukštesnės instancijos teismas aukščiau minėtoms institucijoms. Valdantysis Senatas Sankt Peterburge vykdė aukščiausiojo apeliacinio teismo funkcijas. Lietuvos vyriausiasis teismas ir Lietuvos rūmų teismas buvo panaikinti 1801 m. gruodžio 31 d. Imperatoriaus Aleksandro I (1801-1825) įsaku, kuriame paskelbtas Lietuvos Vilniaus vyriausiojo teismo įsteigimas po Vilniaus ir Gardino gubernijų teismų reorganizacijos. Tačiau buvę teismai veikė dar metus, kol jų funkcijas perėmė naujos institucijos.1813 m. panaikinti vaito ir suolininkų teismai miestuose. Lietuvos vyriausiasis teismas buvo apeliacinė institucija, nagrinėjusi civilines (susijusias su privačia nuosavybe) ir baudžiamąsias bylas, gautas iš regioninių žemės bei pilies teismų. Teismui vadovavo maršalas, o apskričių deputatai atliko teisėjų funkcijas. Straipsnyje nagrinėjamas teismo Vilniaus laikotarpis, kai jo posėdžiams pirmininkavo maršalai Anupras Houvaltas (Onufry Houwalt) ir Ignotas Sobolevskis (Ignacy Sobolewski). Lietuvos rūmų teismas nagrinėjo civilines ir baudžiamąsias bylas, susijusias su seniūnų bei valdininkų tarnybiniais nusižengimais. Lietuvos gubernijos vicegubernatorius vadovavo teismui ir tarėjams (pusė jų buvo lenkai, kita pusė – rusai). Vaito ir suolininkų teismai nagrinėjo smulkias civilines ir baudžiamąsias miestiečių bylas. Teismai turėjo savo teisėjus ir tarėjus. Bylų nagrinėjimą žemesniuosiuose ir aukštesniuosiuose teismuose slapta tikrino fiskalai – pareigūnai, atsakingi gubernijos prokurorui. Ši pareigybė Lietuvoje atsirado tik 1799 m. Aukščiau minėti teismai civilinėse bylose sprendimus priimdavo remdamiesi III Lietuvos Statutu ir seimų konstitucijomis, o vaito ir suolininkų teismai – Magdeburgo teise. Tie patys teisiniai standartai veikė ir baudžiamosiose bylose. Rusijos baudžiamajame kodekse ieškota LDK teisėje apibūdintos kaltės ekvivalento, tačiau bausmės skirtos vadovaujantis imperijos baudžiamąja teise.[...]. [versta iš angliškos santraukos]

ENArticle analyses the work of the former Grand Duchy of Lithuania courts in Vilnius reinstated at the turn of the 19th century and soon abolished again. Shortly after his ascent to the throne Paul I of Russia (1979-1801) repealed the reforms in the annexed territories of the Grand Duchy of Lithuania initiated by his mother Catherine II (1762-1796). He restored the former judicial structure in the newly formed Lithuania Governorate and reinstated the lower courts, namely land court, chamberlain court and castle court, in the districts. The former Lithuanian Tribunal was renamed into the Supreme Court of Lithuania and performed the functions of the highest court of appeal. The court was prescribed to hold meetings in Vilnius and Grodno (half a year in each city). Magistrates' courts including those of burgomaster as well as wojt court and wojt assistans court were operating in towns. The newly established Chamber Court of the Lithuania Governorate, successor of the Court of Assessors of the Grand Duchy of Lithuania, served as the court of higher instance to the abovementioned institutions. The Governing Senate in St. Petersburg was assigned the functions of the highest court of appeal. The Supreme Court of Lithuania and the Chamber Court of Lithuania were liquidated in accordance with the decree issued by Emperor Alexander I (1801-1825) on December 31, 1801 which provided for the establishment of the supreme courts consisting of civil and criminal divisions in Vilnius and Grodno Governorates. However, the former two courts remained in operation for another year until their functions were fully absorbed by the new institutions.In 1813 courts of wojt court and wojt assistans court ceased their operation in towns. The Supreme Court of Lithuania was an institution which reviewed civil (private property related) and criminal cases received from regional land and castle courts by appeal. The Marshal continued to act as the chairman of the court and district deputies performed the functions of judges. The article analyses Vilnius period of the court when marshals Anupras Houvaltas (Onufry Houwalt) and Ignotas Sobolevskis (Ignacy Sobolewski) presided over the court. The Chamber Court of Lithuania heard civil and criminal cases related to the privileges of elderships and towns as well as officers' malfeasances. Vice Governor of the Lithuania Governorate presided over the court and the panel of assessors (half of them were Polish and the other half - Russian). The courts of wojt court and wojt assistans court focused on small civil and criminal cases of townspeople. Courts had their own lawyers and chanceries. The hearing of civil cases at lower- and upper-tier courts was secretly supervised by fiskalas - an officer subordinate to the prosecutor of the governorate. This function was introduced in Lithuania only in 1799. Judgements and rulings of the abovementioned courts in civil cases were in compliance with the Third Statute of Lithuania and sejm constitutions and those of the courts of wojt court and wojt assistans court were also based on Magdeburg Law. Selfsame legal standards were applied in criminal cases. The Russian Criminal Code was searched for the equivalent of guilt denned in the law of the Grand Duchy of Lithuania, however, punishments were imposed in line with the laws of the Empire. [...]. [From the publication]

Related Publications:
Antano Klemento karjera Telšių žemės teisme / Adam Stankevič. Teisė. 2016, t. 98, p. 55-66.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/45910
Updated:
2022-01-21 08:33:52
Metrics:
Views: 27    Downloads: 6
Export: