1793 m. Gardino Seimo patriotizmas - nenaudėlių ar didvyrių priebėga?
LTStraipsnio tema – 1973 m. Gardino Seimas ir jame posėdžiavusių parlamentarų veikla. Gardino Seime dalyvavę LDK atstovai – aktyvūs konfederacijos dalyviai, pasižymėję aktyvia patriotine laikysena ir aštriais pasisakymais prieš valstybės padalijimą. Juozapas Kimbaras garsėjo kaip vienas iš aktyviausių opozicionierių, veikusių išvien su Mazovijos ir Palenkės pasiuntiniais. Drauge su jais pasisakė prieš komisijos, turinčios pradėti derybas dėl sąjungos sutarties tarp Respublikos ir Rusijos, sudarymą. Aiškiai nurodė tokios sąjungos pasekmes. Ašmenos atstovas Liudvikas Chodžko taip pat dėl derybų su Rusija ir Prūsija buvo itin kategoriškas. Nepaisant aštrių Seimo opozicijos pasisakymų, komisija buvo sudaryta, o jos nariai nedelsdami turėjo pradėti derybas dėl sutarties su Rusija. Šiame straipsnyje aptariami Gardino Seimo narių pasisakymai, iš kurių ryškėja patriotizmo samprata. XVIII a. pabaigos LDK atstovų kalbose patriotizmas suvokiamas kaip gebėjimas pakilti virš savo asmeninės gerovės, apeinant bet kokią demagogiją ar manipuliavimą žmonių nuomone. Patriotizmui būdingas bendrumo jausmas, meilė savo šaliai. Kalbančiųjų pozicija taip pat orientuota į aiškią tautinę savimonę, skatinančią ginti labiau nebe monarchą, o savo nacionalines vertybes. Seimo narių pasisakymai liudija, kad viešąjį diskursą mėginta grįsti pamatine vienybės samprata, kolektyvine tautos dvasia. Tauta apmąstoma siejant ją su valstybės teritorija ir tam tikromis institucijomis. Svarbiausia bendrumo išraiška – politinė vienybė.
