Archajiškųjų kalendorinių sistemų paveldas papročiuose

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisKnygos dalis / Part of the book
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėArchajiškųjų kalendorinių sistemų paveldas papročiuose
Kita antraštė
  • Dziedzictwo archaiczych systemów kalendarzowych w obrzędach
  • Heritage of archaic calendar systems encoded in customs
Autoriai
ŠaltinisPunsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai / sudarytojas Petras Kalnius Punskas: Aušra, 2006. P. 223-237.
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTLiaudies kalendorius; Papročiai
ENFolk calendar; Customs
Santrauka / Anotacija

LTPunsko ir Seinų apylinkių senesnioji gyventojų karta yra neblogai išlaikiusi atmintyje daugelį etnožinijos dalykų. Jie užkoduoti tradicinių papročių bei liaudiškų tikėjimų formomis. Tai ne tik pagarbos duoklė protėvių dvasinės kultūros paveldui, bet ir praktiškai vertingos ūkininkavimui žinios. Čia užfiksuotos subtilios gamtos reiškinių bei žemės ūkio darbų tarpusavio sąsajos. Sudėjus pateikėjų žinias (jos buvo surinktos 1989 m. Lietuvos Kraštotyros ir Etninės kultūros draugijų organizuotos ekspedicijos metu pagal specialų klausimyną) į visumą, ryškėja žemdirbystės praktikoje naudoto fenologinio kalendoriaus bruožai. Juose apstu archajiškojo mėnulinio kalendoriaus reliktų, priderintų žemdirbystei, paremtai sezoniniu saulės ciklu. Jų išlikimo priežastis – objektyvus liaudiškųjų papročių ir tikėjimų, kitados buvusių ūkininkavimo taisyklėmis, pagrindas. Papročiai ir tikėjimai esmėje išreiškia pastebėtą mėnulio moduliuojamos pagal fazių kaitą gravitacinės jėgos įtaką augmenijos ir gyvūnijos bioprocesams. Kalendorinių papročių tyrinėjimas patvirtino prielaidą, kad etniniuose paribiuose susidaro išskirtinės sąlygos, kartais padedančios labai gerai išsaugoti archajiškosios kultūros paveldo klodus. Punsko ir Seinų apylinkių lietuviškųjų kaimų atveju – tai privati žemės nuosavybės forma, nesuardytas tradicinis valstiečių ūkis. [Iš leidinio]

ENThe older generation of inhabitants of the Punsk and Seiniai administrative areas have preserved much ethnographical information in their memories well. They are encoded in traditional customs and folk beliefs. This is not just paying respect to the legacy of the spiritual cultural of descendants, but to the practical and valuable knowledge for farming. This is where the connections between the subtle phenomenon of nature and working the land are recorded. Putting the knowledge of these people (which was collected during an expedition organised by the Lithuanian Ethnography Association and Lithuanian Ethnic Culture Society on the basis of a special questionnaire) into a whole, the characteristics of the phenological calendar that was used in agricultural practice reveals itself. There are a number of relics from the archaic moon calendar that have survived, adapted to agriculture and supported by the seasonal cycle of the sun. The reason for their survival is the objective basis of folk customs and beliefs and rules of farming at the time. Customs and beliefs in essence expressed the change observed in the moon‘s modulating gravitational force according to phases and this force‘s influence on plant and animal bioprocesses. Research on calendar customs confirm the premise that special conditions formed in ethnic peripheries, which sometimes helped to preserve the layers of the archaic cultural heritage very well. In the case of the Lithuanian villages around Punsk and Seiniai, it was the private owning of land, which kept the traditional farm of peasants from being destroyed.

ISBN8387604941
Mokslo sritisEtnologija / Ethnology
Susijusios publikacijosLiaudiški tikėjimai dangaus šviesulių lemtimi / Liberias Klimka. Etnografija. 2016, 26 (2016), p. 152-163.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/4588
Atnaujinta2020-06-29 16:40:46
Metrika Peržiūros: 1