"Diena graži, be jokių įvykių", arba Apie kronikinį partizanų dienoraštį

LTŠis tyrimas atsirado iš klausimo, kilusio dirbant su Lietuvos partizaninio karo (1944–1953) dalyvių asmeniniais dienoraščiais (štabo dienoraščiai į tyrimo lauką nepatenka): kodėl gana didelė jų autorių dalis, nepaisant nepalankių aplinkybių, stengiasi dienoraštį pildyti kasdien, tarsi suvokdami tokią dienoraščio formą kaip būtinybę ar įpareigojimą? Klausimas sugrąžino prie laiko patirties ir jos užrašymo dienoraštyje problemos. Pradėjus nuo svarstymo, kokį laiko matavimo bei suvokimo būdą siūlo modernus dienoraštis kaip tam tikra žanrinė forma ir kaip ja savo nugyventą dieną užrašo partizanai, išryškėjo, kad laiko užrašymas dienoraščio forma ir teminis jo apmąstymas turinio lygmenyje veriasi kaip įtampos ir derybų erdvė tarp dienoraščio kaip istoriškai susiformavusios asmens laike fiksavimo formos ir konkrečios ja užrašomos patirties. Remiantis dienoraščio istorijos tyrėjų darbais ir dienoraščių (Jono Junoko, Balio Vaičėno, Broniaus Vasiliausko, Andriaus Žemaičio, Antano Žiogo ir kt.) analize tyrime konceptualizuojamas kronikinis dienoraštis, dėmesį sutelkiant į santykį tarp dienos bei kalendorinės jų sekos ir įrašo turinio struktūros bei įvykio kaip pasakojimo pagrindo problemos. Raktažodžiai: dienoraštis, partizano dienoraštis, kronika, laikas, įvykis, pasakojimas.

ENA question that emerged while working with the personal diaries of participants in the Lithuanian Guerrilla War (1944–1953) (the headquarter’s diaries are not included in this research) prompted this study. The question, why does a fairly large proportion of their authors, despite unfavorable circumstances, strove to write their diaries daily, as if being aware that this form of diary was a necessity or an obligation, brought the author of the article back to the issue of the experience of time and its recording in a diary. Taking into consideration a method of measuring and perceiving time offered by the modern diary as a specific genre form, and how partisans wrote about their daily life, it became clear that the recording of time in the form of a diary and its thematic reflection at the level of content opened up as a space of tension and negotiation between the diary as a historically created form of fixing a person in time and the specific experience recorded within it. Based on the research of diary history and the analysis of diaries by Jonas Junokas, Balys Vaičėnas, Bronius Vasiliauskas, Andrius Žemaitis, Antanas Žiogas, and other partisans, the study conceptualizes the chronicle nature of a partisan diary, paying attention to the relationship between the day, its calendar sequence and the structure of the entry’s content, as well as the problem of the event that serves as the basis of a narrative. Keywords: diary, partisan diary, chronicle, time, event, narrative.

• Metų laikai kaip Lietuvos partizanų socialinio tikrovės konstravimo veiksnys. Acta humanitarica universitatis Saulensis 2014, 20, 130-153.
• Partizanė: Monika Alūzaitė - moteris laisvės kovose. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2020. 205 p.
• XX amžiaus lietuvių dienoraščiai : tarp literatūros ir dokumento.. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2006. 184 p.