Reikšmės ir prasmės problema ugdymo filosofijoje ir psichologijoje
LTStraipsnyje analizuojama reikšmės ir problemos santykio analizė ugdymo filosofijoje, atskleidžiant mažiau tyrinėtus ugdymo procesų principus ir nušviečiant ugdymo fenomenų specialiąsias savybes ir problemas. Lyginant reikšmės ir prasmės sampratas ugdymo filosofijoje ir psichologijoje, remiamasi A.N. Leontjevo darbais ir analizuojama bazinių filosofijos principų: objektyvumo, rekonstrukcijos, distancijos, metateorijos ir metodologijos konstruktų įtaka ugdymo filosofijos principų ir standartų formavimuisi ir vystymuisi. Konstatuojama, kad kognityvumas yra principas, sąlygojantis ir pagrindžiantis metafizinę žinojimo, mokėjimo ir vertybinės orientacijos perskyrą, tačiau kognityviniame ugdymo proceso modelyje nebelieka vietos prasmėms, todėl jo ugdymo procesui nepakanka. Autoriaus teigimu, kognityvumo principas perskiria ir atskiria reikšmės ir prasmės dimensijas, sukurdamas neįveikiamą žinojimo ir supratimo priešpriešos galimybę. Teigiama, kad metakognityvumo lygmuo ugdymo proceso analizėje padeda atskleisti esmines šio proceso dimensijas. Atskleidžiama, kad metakognityvumo aspektu ugdymo procesą galima suvokti kaip intersubjektyvios komunikacijos procesą, kuriame subjektas neišvengiamai komunikuoja kaip komunikacijos subjektas ir objektas. Reziumuojama, kad ugdymas neišvengiamai susijęs su ugdymosi metodologija, su ugdymo procesą nuolat lydinčia metaanalize, nes ugdymo procesas nuolat reikalauja situacijos, kurios metu pagrindinis veikėjas yra save ugdantis, savęs ugdymo proceso svarbą suvokiantis, savęs valdymo subjektyvumą suvokiantis ir demonstruojantis asmuo.
ENThe article analyses the meaning and problem ratio in educational philosophy by revealing the less explored principles of educational processes and illuminating the special features and problems of educational phenomena. The comparison of the concepts of value and meaning in the philosophy of education and psychology is based on Aleksei N. Leontiev's works. The influence that basic principles of philosophy, such as objectivity, reconstruction, distance, metatheory, and methodology constructs, have on the formation and development of principles and standards of educational philosophy are also analysed. It is stated that cognition is a principle determining and justifying the metaphysical division of knowledge, knowing and value orientation, but the cognitive model of the educational process lacks room for meaning, therefore it is not enough for the education process. According to the author, the cognitive principle divides and separates the dimensions of value and meaning, creating an insurmountable possibility of knowing and understanding. It is said that the metacognitive level in the educational process analysis helps to reveal the essential dimensions of this process. It is revealed that, in the metacognitive aspect, the process of education can be perceived as a process of an intersubjective communication, in which the subject inevitably communicates as both a subject and an object of communication. It is concluded that education is inevitably connected with educational methodology and the ongoing process of meta-analysis, because the process of education constantly requires a situation, in which the main character is self-educating, understanding the importance of self-education, a person who perceives and demonstrates subjectivity of self-management.
