XX a. Lurdo grotos Telšių vyskupijoje: kilmės ir apeiginės kultūros bruožai
LTStraipsnyje pristatomos XX a. Lurdo grotos, esančios Telšių vyskupijoje. Darbe atskleidžiamos jų kilmės prielaidos, nustatomi jų apeiginės kultūros bruožai. Darbe taikoma fenomenologinė metodologija, kuri skatina dėmesį kreipti ne tik į religines doktrinas bei tikėjimus, bet ir į visą religinių reiškinių apimtį: ritualus, simbolius, milus, kultą institucines religijos apraiškas. Telšių vyskupijoje esančių XX a. pastatytų Lurdo grotų dominuojanti kilmės tendencija – tikinčiojo sapnas, sakralios aplinkos sutvarkymo motyvas ir pasižadėjimas Švč. Mergelei Marijai. Vyraujančios Lurdo grotų apeiginės kultūros kryptys – Šv. Mišių liturgija, Gegužinės pamaldos, Devintinių, parapijos atlaidų šventimas, jaunimo organizacijų kultūrinė veikla.
ENLourdes grottoes of Telšiai diocese in 20 th. century are presented in the article. Hypotheses of the Lourdes grottoes genesis and ritual culture are developed in this work. The research is based on the phenomenological methodology, which orients the focus not only on religious doctrines and beliefs, but also the entire scope of religious phenomena – rituals, symbols, myths, cult and institutional manifestations of religion. Dominate trend of Lourdes grottoes genesis of 20th century in Telšiai diocese is believer's dream, motive of the management of sacred environment and promise to Mary. Main ritual culture directions of Lourdes grottoes are liturgy of the Mass, may prayer. Corpus Christi parish feast day, celebrations and cultural activity of youth organizations.
