Jonas Aistis - lietuviškasis dekadentas

LTLietuvių literatūros istorijoje modernizmas daugiausia susietas su fin de siècle neoromantizmo, simbolizmo ir avangardo kryptimis. Svetimiausia lietuvių modernistams buvo dekadento etiketė, nors modernizmą negatyviai vertinę kritikai jo terminą vartojo dažniausiai ir įteisino labiausiai. Tik Broniaus Krivicko (1919–1952) darbe „Jono Aleksandriškio-Aisčio idėjų pasaulis“ (1943), remiantis akademiniais ir estiniais argumentais (Eckarto von Sydowo Die Kultur der Dekadanz, 1921), europietiškiausio Lietuvos modernisto Jono Aisčio (1904–1973) poezija ir ją publikavęs žurnalas Pjūvis buvo priskirta dekadentiško meno sričiai. Paradoksalu, tačiau istoriškai turime pripažinti, kad Lietuvoje dekadanso dvasia ryškiausiai blykstelėjo savaip ir savo laiku – prieš Antrąjį pasaulinį karą ir jo metu – kaip niūri individo, jo tautos ir Europos žlugimo pranašystė, kuomet rašytojui atrodė, jog individas yra per silpnas įveikti nepakeliamai sunkų istorinį laiką. Aisčio poezijoje paryškintas dekadanso aspektas ir jo ryšys su patriotizmu ne tik leidžia šiame straipsnyje plačiau aptarti jo poezijos paradoksalumą, jau gvildentą lietuvių literatūros kritikoje, bet ir parodyti, kokia savita gali būti kosmopolitinio dekadentizmo transformacija atskirose nacionalinėse literatūrose. Raktažodžiai: dekadansas, dekadentizmas, simbolizmas, neoromantizmas, katastrofizmas, Jonas Aistis.

ENIn the history of Lithuanian literature, modernism is primarily associated with the fin de siècle movements of neo-romanticism, symbolism, and the avant-garde. The name of decadent was the most foreign to Lithuanian modernists, although critics, who deemed modernism negatively, used the term most frequently and validated it the most. Only in Bronius Krivickas’s (1919–1952) work “Jonas Aleksandriškis-Aistis’s World of Ideas” (1943), based on academic and aesthetic arguments (Eckart von Sydow’s Die Kultur der Dekadanz, 1921), the poetry of Jonas Aistis (1904–1973), Lithuania’s most European modernist, and the magazine Pjūvis that published poet’s lyrics were considered as belonging to the domain of decadent art. Paradoxically, one must acknowledge that in Lithuania the spirit of decadence flashed most brightly in its own way and in its own time as a gloomy prophecy of the downfall of the individual, nation, and Europe. Before and during WWII, a writer viewed the individual as too weak to overcome an unbearably difficult historical period. The aspect of decadence highlighted in Aistis’s poetry and its connection to patriotism allows the author of this article to discuss more broadly the paradoxical nature of Aistis’s poetry – already examined in Lithuanian literary criticism – and to reveal how characteristic the transformation of cosmopolitan decadence can be in individual national literatures. Keywords: decadence, decadent movement, symbolism, neo-romanticism, cata strophism, Jonas Aistis.

• Aisčio "Dievai ir smūtkeliai" : modernybės destrukcijos požymiai. Jonas Aistis: "Praregėjęs ilgesio akim". Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004. P. 89-110.
• "Bet kas nors turi rėkti": Henriko Nagio poleminė pozicija žurnale Literatūros lankai.. Colloquia 2025, 55, 31-46.
• Diagnosis of compatibility of a network-based organization’s values with employee’s personal values. Forum scientiae oeconomia 2014, 2, 4, 115-131.
• Kodėl Čiurlionis žodį "dekadentizmas" parašė kabutėse? Pasiremiant 1902 m. vasario pradžios laišku broliui Povilui. Colloquia 2021, 46, 45-60.
• Paradoksalusis J. Aistis: J. Aisčio poezijos vertinimas literatūros kritikoje. Gimtasis žodis 2004, 7, 31-34, 47.