LTRecenzija skirta J. H. Riechmanno knygos „Evangelinė senosios Prūsijos Bažnyčia po Versalio sutarties atskirtose teritorijose“ analizei. Pažymima, kad autorius yra Vokietijos jaunosios kartos mokslininkas, istoriją vertinantis jau ne iš nostalgiškų pozicijų, kurioms įtaką darė išgintųjų asmenų kūriniai, bet iš vokiškojo pragmatizmo ir racionalizmo taško, kuriam svetimas revizionizmo ir revanšizmo poreikis. Pabrėžiama, kad knygos autorius nuosekliai tyrė Bažnyčios padėtį Versalio sutartimi nuo Vokietijos atskirtose teritorijose, kurios iš esmės liko vokiečių tautinės grupės įtakos zona, o Bažnyčia savo vidinėmis struktūromis pirmiausia siekė stiprinti ir ginti vokiečių nacionalinius interesus. Pabrėždamas neabejotiną knygos vertę, recenzentas teigia, kad autorius nepanaudojo nei kartografinės, nei fotomedžiagos, kurios buvimas būtų leidęs skaitytojui pažinti tiek veikiančias asmenybes, tiek ir tas teritorijas, apie kurias kalbama. Taip pat recenzentas pasigenda dokumentų faksimilinių kopijų, kurios būtų suteikusios galimybę susipažinti su pirminių šaltinių būkle ir nekupiūruotu jo turiniu. Recenzento nuomone, ši knyga verčia kiekvieną, kuris siekia objektyviai vertinti Klaipėdos krašto istoriją, atidžiau įvertinti ir nuodugniau patyrinėti tai, kas skiria šio krašto lietuvių mentalitetą ir jų savivoką nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių mentaliteto ir savivokos. Tai, recenzento nuomone, leistų objektyviai pažvelgti į Lietuvos politikos nesėkmes Klaipėdos krašte ir sugriautų daugelį stereotipų, kurie iki šiol egzistuoja vertinant lietuvių ir vokiečių santykius.