Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje XX amžiuje

LTStraipsnių rinkinio pagrindą sudaro trys dalys, kuriose stengtasi tą patį erdvės simbolinio pasisavinimo reiškinį atskleisti Kaliningrado srities, Varmijos ir Mozūrijos bei Klaipėdos krašto perspektyvose. Reiškinys analizuojamas plačiu rakursu, apimančiu ir tokias sritis kaip Rytų Prūsijos reikšmės lietuvių, lenkų ir Rusijos kultūrose XX a. pirmojoje pusėje, tų reikšmių pagrindu susiformavusių politinių pretenzijų įgyvendinimas, Rytų Prūsijos „vokiškumo“ atmetimas, iš dalies nulemtas ir susijęs su stereotipizuotu požiūriu į vokiečius, būdingu pokariniam laikotarpiui. Vis dėlto didžiausias dėmesys kreipiamas į simbolinio pasisavinimo priežastis, būtinas sąlygas, eigą, strategijas, pasireiškusias trijuose regiono miestuose – Kaliningrade, Olštyne ir Klaipėdoje po Antrojo pasaulinio karo. Didelis dėmesys miestams nėra atsitiktinis, kadangi būtent miestai yra intensyvios komunikacijos erdvės ir būtent tokiose erdvėse vykstantys reiškiniai leidžia geriausiai atpažinti reikšmių suteikimo, prisiskyrimo ir atsiribojimo procesus, sudarančius erdvių simbolinio pasisavinimo esmę. Dėmesio koncentravimas į Kaliningrade, Olštyne ir Klaipėdoje vykusius pokyčius papildo kelis pastaraisiais metais Europos istoriografijoje pasirodžiusius leidinius apie erdvių simbolinį pasisavinimą miestuose8 pirmiausia tuo, kad rankose laikomame straipsnių rinkinyje orientuojamasi ne į pavyzdžių iš skirtingų Europos regionų tyrimą, bet į pavyzdžių, esančių vienoje teritorijoje – buvusioje Rytų Prūsijoje – analizę.Panaši buvusių Rytų Prūsijos miestų istorinė patirtis po Antrojo pasaulinio karo neigiant ir pasisavinant reikšmes straipsnių rinkinyje leidžia lyginti, nustatant proceso bendrybes ir atskirybes, būdingas konkrečiam regionui. Tačiau toks lyginimas būtų neįmanomas be kontekstų (žr. Felixo Ackermanno ir Alvydo Nikžentaičio straipsnius baigiamajame rinkinio skyriuje), kurie pagaliau ir leidžia atsakyti į klausimą, ar pokariu vykęs erdvių pasisavinimo reiškinys Rytų Prūsijoje buvo kuo nors išskirtinis regiono kontekste [p. 10].

ENThe collection of articles consists of three parts that focus on the disclosure of the same phenomenon of symbolical appropriation of space from the perspective of Kaliningrad Oblast, Warmia and Masuria, and Klaipėda Region. The phenomenon has been analyzed on a broad scale and covers such fields as the meanings of East Prussia in the Lithuanian, Polish, and Russian cultures in the first half of the 20th c., the implementation of political claims formed on the basis of those meanings, and the rejection of the “Germanness” of East Prussia, partly predetermined by, and related to, a stereotyped view of Germans typical of the postwar period. However, the greatest attention is paid to the reasons of the symbolical appropriation, its preconditions, the process, and the strategies employed in three cities of the region: Kaliningrad, Olsztyn, and Klaipėda after WWII. Special attention to cities is not accidental, as it is the cities that represent the spaces of intense communication, and it is the phenomena typical of the said spaces that allow to best identify the processes of the provision of meanings, the association and dissociation with something that constitute the essence of symbolic appropriation of spaces. The focus on the changes that took place in Kaliningrad, Olsztyn, and Klaipėda adds to several other publications on symbolic appropriation of spaces in cities that have lately appeared in the historiography of Europe, primarily due to the fact that the present collection of articles is oriented not towards case studies of different regions of Europe, but rather towards a case study of one territory, i. e. East Prussia.Similar historical experiences of meaning rejection and appropriation in the former East Prussian cities after WWII allows the comparison and identification of similarities and differences of the process typical of specific regions. However, the comparison would be impossible without contexts (see the articles of Felix Ackermann and Alvydas Nikžentaitis in the final chapter of the book) that finally provide an answer to the question whether the postwar space appropriation phenomenon in East Prussia was in some way unique in the regional context [p. 15-16].

• Pasisavinant Mažąją Lietuvą. Vienijančios kolektyvinės atminties konstravimas Lietuvoje tarpukariu
• Naujas žvilgsnis į seną problemą
• Erdvių pasisavinimas Rytų Prūsijoje XX amžiuje: ar jau atėjo laikas lyginamiesimes tyrimams?
• Aktualus veikalas apie žydų bendruomenės istoriją Rytų Prūsijos ir Lietuvos paribio regione
• О постижении Восточно-Прусского города после 1945 года: соотношение его восприятий во всесоюзной, национальной, локальной системах значений на примере Клайпеды
• Stereotipų tyrimai Vidurio Rytų Europos pasienio regionuose
• Rytų Prūsijos reikšmės Prūsijos lietuvių aplinkoje XIX-XX amžių sandūroje
• Besiekiant normalumo. Kaliningrado sritis tarp tarybinio pokario pretenzijų ir tikrovės (1945-1970 metai)