LTStraipsnyje analizuojama XIX a. šiaurės žemaičių tarmės rankraštiniame paminkle „Purpura iszganima mukos Jezusa“ žodžio „mėsa“ kilmė, daryba ir rašyba. Visi septyni šio žodžio pavartojimai „Purpuroje“ rašomi su nenosine . Tiek rankraščio tekstas, tiek diachroninės fonologijos argumentai rodo, kad žemaičių žodis „mẽsà“ ‘mėsa‘ negali būti veldinys, kilęs iš baltų „*mensā“. Remiamasi Kazimiero Būgos teiginiu, kad šis žodis yra skolinys iš rusų (t. y. sen. baltarusių) „мясо“. Pateikiami tokie svarbiausi argumentai: a) „Purpuroje“ žodžių kamieno garsas, kilęs iš *ę/*en, rašomas tik grafema <ę>, o „mēsa“ – tik su ; b) šnektose, kurios žodžių kamiene turi ē <*ę/*en, neįmanoma rasti fonologinių mechanizmų, paaiškinančių ir pateisinančių unikalų to garso pakitimą vieninteliame žodyje „mẽsà“. Nagrinėjamo žodžio variantai su –ei- vietoj laukiamo ē yra hiperkorekcinės raidos, plitusios iš aukštaičių paribio, apibendrinimo rezultatas. Variantas „mẽnsà / mensà“ yra atsiradęs dėl žemaičių pietuose bei pietryčiuose paplitusios sociolingvistikai motyvuotos ilgųjų balsių nazalizacijos, kurią rėmė bei skatino ryškus nosinis balsių tembras po m.Reikšminiai žodžiai: Žodžio "mėsa" etimologija; Šiaurės žemaičių kretingiškių šnekta; Rankraštinis paminklas "Purpura".
ENThe article analyses the origin, formation and writing of the word “meat” in the 19th century manuscript “Purpura iszganima mukos Jezusa” in the north Samogitian dialect. All seven uses of the word in “Purpura” are written with non-nasal . The text of the manuscript as well as arguments of diachronical phonology show that the Samogitian “mẽsà” ‘meat’ may not be derived from Aistian’s “*mensā”. Kazimieras Būga’s statement that the word is a borrowing from the Russian (i.e. old Byelorussian) “мясо” is referred to. The following most significant arguments are presented: a) In “Purpura” the sound of the word stem derived from *ę/*en is represented by the grapheme <ę>, whereas “mēsa” – only by ; b) it is impossible to find phonological mechanisms that would explain and justify the unique change of this sound in the only word “mẽsà” in dialects that have ē <*ę/*en in word stems. The versions of the analysed word with “–ei-” instead of expected ē are the result of hypercorrect evolutionary generalisation that spread from the border with Aukštaitians. The version “mẽnsà / mensà” is the result of the nasalisation of long vowels motivated in socio-linguistics and spread in the south and south-east Samogitian, which was stimulated by a vivid nasal timbre of vowels after “m”.
