Karas po karo, arba išvarytų iš Rytų Europos vokiečių nepagražintos integracijos istorija

LTRecenzijoje aptariama vokiečių istoriko Andreaso Kosserto knyga „Kalte Heimat. Die Geschichte der deutschen Vertriebenen nach 1945“ (Šaltoji Tėvynė. Išvarytųjų vokiečių istorija po 1945 metų) (Miunchenas, 2009). Studijoje pasakojama Antrojo pasaulinio karo metu iš Rytų Europos išvarytų ir pabėgusių vokiečių integracijos Vokietijoje istorija. Tyrimas vertingas tuo, jog autorius griauna plačiai įsigalėjusį mitą, neva išvarytųjų iš Rytų Europos vokiečių tautybės asmenų integracija į Vakarų Vokietijos visuomenę buvo sklandi. Ilgą laiką tokių asmenų integracijos istorijos buvo pristatomos kaip sėkmės istorijos ir tai buvo Vokietijos propagandinės politikos dalis. A. Kossertas remiasi kruopščiai surinktais faktais, kurie leidžia teigti, jog pabėgėlių integracija buvo dramatiška, istorinė tėvynė Vokietija juos priėmė šaltai ir nedraugiškai. Gausi faktologija ir vaizdžiai dokumentuoti atvejai šioje studijoje parodo tikrą Vokietijos ir jos vietos gyventojų laikyseną. Negalėdami sugrįžti į faktinę tėvynę, iš kurios buvo prievarta išvyti, ir būti lygiaverčiais istorinėje tėvynėje, išvarytieji būrėsi į kraštiečių sąjungas, kurios buvo kultūrinio tapatumo išsaugojimo priemonė. Knygoje pateikiama preciziška chronologija, kaip, kada ir kuo remiantis vyko vokiečių iškeldinimas ir atvykimas į Vokietiją. Reikšminga yra ir tai, kad studijoje aptarti psichologiniai asmenybę traumuojantys veiksniai ir kultūrinės integracijos problemos, būdingos emigracijos procesui.