Klaipėdos krašto konfesinis paveldas: tarpdisciplininiai senųjų kapinių tyrimai

LTSenosios Klaipėdos krašto kapinės didesnio mokslininkų ir kraštotyrininkų dėmesio sulaukė tik Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, nors pavienių entuziastų domėjimasis senosiomis kapinėmis fiksuojamas ir sovietmečiu, maždaug nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios. Nuo 2006 m. Klaipėdos krašto konfesinio paveldo tyrimus vykdo ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (toliau – KU BRIAI) mokslininkai, kurie krašto senąsias kapines analizuoja kaip kalbinį, kultūrinį, etnografinį, religinį regiono praeities objektą, neatsiejamą nuo bendros viso Klaipėdos krašto bei valstybių, kurioms kraštas priklausė, raidos. Taigi šį tyrimą būtų galima priskirti ne tik istorijos, kalbotyros, kultūrinės antropologijos ar religijotyros, bet ir kultūrinės regionistikos sričiai. Kita vertus, kelerių metų mokslinis įdirbis atskleidė, kad vien tik humanitarinis šios konfesinio paveldo dalies tyrimų aspektas negali visapusiškai atspindėti senųjų Klaipėdos krašto kapinių reikšmės ir vertės regiono kontekste. Paskutiniu dešimtmečiu kapinių tyrimams akivaizdžią įtaką daro mokslinėje aplinkoje vis labiau ryškėjančios tarpdisciplininės prieigos ir jų metodologinės sąsajos.Atsižvelgdama į pastarąją tendenciją, nuo 2012 m. KU BRIAI vykdomame Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos mokslo programos „Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas“ projekte „Klaipėdos krašto etnokonfesinio paveldo tyrimai, sukuriant geografinę informacinę sistemą“ suburta mokslininkų komanda pateikia humanitarinių, gamtos, technologijos, socialinių mokslų, informatikos tyrimų segmentus, kurie atskleidžia senųjų kapinių istoriją, antkapinių paminklų raidą ir jų medžiagotyrinius aspektus, epitafijose užfiksuotą kalbinę, tautinę, socialinę krašto ir atskirų bendruomenių raidą, kapinių augaliją, informatikos mokslo galimybes sisteminant sukauptą rašytinę, foto- ir garso medžiagą. Informacinę duomenų bazę, kuri kuriama nuo 2006 m. vykdytų lauko ekspedicijų metu surinktų duomenų pagrindu ir kurioje jau yra sukaupta apie 20 500 skaitmeninių laikmenų vienetų, 2012 m. papildė informacija iš 40 senųjų Klaipėdos krašto kapinių. Sukaupta medžiaga tapo šiame „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ tome publikuojamų mokslinių straipsnių tyrimų objektu [p. 5-6].

ENThe old cemeteries of Klaipėda Region received more attention from researchers and ethnographers as late as in the years of Lithuania‘s Independence, although individual enthusiasts became interested in them in the Soviet years, approximately from the early seventies. Starting with 2006, research into the confessional heritage of Klaipeda Region has been conducted by the researchers of the Institute of Baltic Sea Region History and Archaeology, Klaipėda University (hereinafter: IBSRHA KU) who study the old cemeteries of the region as a linguistic, cultural, ethnographic, and religious object of the past of the region, inseparable from the development of all Klaipėda Region and the states it belonged to. Therefore, the research can be attributed not only to the fields of history, linguistics, cultural anthropology, or religious studies, but also to one of cultural regional studies. On the other hand, as revealed by the research experience of several years, merely the humanities aspect of the research into that part of the confessional heritage cannot comprehensively reflect the significance and the value of the old cemeteries of Klaipėda Region in the regional context.Over the last decade, the research into cemeteries was obviously influenced by increasingly more distinct interdisciplinary trends and their methodological links. Given the said trend, the IBSRHA KU research team, in the framework of the conducted project Research into the EthnicConfessional Heritage of Klaipėda Region by Developing Geographic Information System of the Research Council of Lithuania-funded programme State and Nation: Heritage and Identity, present segments of research in the fields of humanities, natural, technological, social, and informatics sciences which reveal the history of the old cemeteries, the evolution of tombstones, including the viewpoint of materials science, the linguistic, national, and social development of the region and its individual communities recorded in the epitaphs, the vegetation of the cemeteries, and the potential of the science of informatics in the systematization of the accumulated written, photo, and video materials. The information database which has been created since 2006 on the basis of the data collected during field expeditions and containing about 20,500 units of digital media, in 2012, was supplemented by information from 40 old cemeteries of Klaipėda Region. The accumulated materials became a research object of the scientific articles published in the present volume of "Acta Historica Universitatis Klaipedensis" [p. 9-10].

• Kuncų parapija 1569 m. bažnytinės vizitacijos duomenimis
• Klaipėdos krašto istorijos daugiakalbiškumas ir konfesinio paveldo senosiose kapinėse specifika Lietuvos kontekste
• Aidai iš praeities, kuri neleidžia jos pamiršti. NKVD Šilutės operatyvinės apklausos protokolas, 1944 m. lapkritis
• Senųjų kapinių istorijos: vietinių gyventojų ir pokarinių persikėlėlių požiūriai į Klaipėdos krašto liuteronų konfesinio paveldo reliktus
• Informacinės technologijos istoriniuose tyrimuose: istorinių kapinių atvejis
• Žardės kaimo kapinių būklė nuo XX a. vidurio iki dabarties
• Atsitiktiniai artefaktai iš nekropolių: medžiagotyros galimybės ir moralinės dilemos
• Niekas neturi būti palaidotas kaip gyvulys. Laidotuvių teisinis reglamentavimas Prūsijoje XVI-XVIII a
• Karas po karo, arba išvarytų iš Rytų Europos vokiečių nepagražintos integracijos istorija
• Klaipėdos krašto senųjų kapinių būklė ir vieta lokalinės kultūros paveldo sistemoje
• XIX a. Rusnės kapinių kronika
• Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų kapinių epigrafų metrikos duomenų analizė
• Klaipėdos krašto liuteroniškų kapinių paminkliniai įrašai lingvistiniu aspektu
• Senosios Klaipėdos apylinkių kapinaitės kraštotyrininko Ferdinando Tamošiūno albumuose
• Vokiškosios senųjų Klaipėdos krašto kapinių epitafijos: kalbinis aspektas