Determinants of youth and young adults work satisfaction in Lithuania

LTLietuvos mokslo tarybos finansuojamame Nacionalinės mokslo programos projekte ,,Jaunimo ir jaunų suaugusiųjų socialinė atskirtis ir gyvenimo sąlygos: monitoringo sistemos sukūrimas“ 2011 m. buvo atliktas 16-40 m. jaunimo ir jaunų suaugusiųjų socialinės atskirties rizikos bei gyvenimo sąlygų tyrimas. Iš apklausos duomenų matricos buvo atrinkti kintamieji, atspindintys darbo aplinką, buvo sudarytos skalės, kurios iš viso rėmėsi 45 pirminiais kintamaisiais. Pagrindinė šiame straipsnyje laikytina (ne)pasitenkinimo darbu skalė (Nitem=13), susidedanti iš 3 poskalių. Kitos skalės atspindi šiuos darbo aspektus: darbo sąlygos, atsiskaitymas už darbą, profsąjungos aktyvumas, sunkios/varginančios darbo sąlygos. Visos skalės suformuoja teoriškai prasmingą interkoreliacinę matricą. Sudarytų skalių Cronbach alfa koeficiento reikšmės svyruoja nuo 0.75 iki 0.92. Suformavus ir patikrinus skalių kokybę, analizė vyko dviem kryptimis: naudojant t-testą ir vienfaktorinę dispersinę analizę - buvo ieškoma sociodemografinių kintamųjų poveikio minėtiems darbo aplinkos kintamiesiems iš apklausos tyrimo duomenų matricos buvo sudarytos naujos psichometrinės skalės, atspindinčios šiuos dalykus: subjektyvų laimės pojūtį ir pasitenkinimą gyvenimu (Nitem=17); socialinio protesto potencialą (Nitem=13); emigracines nuostatas ir ketinimus (Nitem=10); suicidines nuostatas (Nitem=18). Visos keturios sudarytos skalės pasižymi aukšta kokybe (tikrinta taikant faktorinę validaciją ir kontroliuojant vidinę konsistenciją). Buvo iškelta darbinė hipotezė, jog bendras (ne)pasitenkinimas darbu, atspindėtas skalėje „(ne)pasitenkinimas darbu“, gali turėti poveikį minėtoms 4 skalėms – pasitenkinimui gyvenimu, socialinio protesto potencialui, emigracinėms ir suicidinėms nuostatoms. Hipotezei tikrinti taikyta kelių pakopų statistinės analizės strategija.Atlikus tyrimo duomenų analizę, paaiškėjo, kad aukštąjį mokslą (kolegiją ar universitetą) baigę sąlyginai rečiau dirba sudėtingomis sąlygomis (naktinis darbas, viršvalandžiai etc.) (ANOVA, F=10,5; df=3; 447; 450; p=0,000). Pavyzdžiui, profesines mokyklas baigusių atitinkamas įvertis nukrypsta per 0,30 standartinio nuokrypio, o aukštąsias baigusių - per 0,15 punkto. Skirtumai tarp kraštutinių grupių siekia 0,4 standartinio nuokrypio. Su nekorektišku elgesiu darbe sąlyginai dažniau susiduria žemesnį išsilavinimą turintys asmenys (ANOVA, F=2;63 df=3; 416; 419; p=0,05 ir F=5;33 df=3; 446; 449; p=0,001). Iškelta hipotezė, jog bendras nepasitenkinimas darbine veikla gali turėti įtakos subjektyviam laimės pojūčiui ir pasitenkinimui gyvenimu, socialinio protesto, emigracinėms, suicidinėms nuostatoms, pasitvirtino. Kuo didesnis nepasitenkinimas darbine veikla, tuo psichologiškai ir socialiai sąlyginai nepalankiau išreikšti visi 4 minėti kintamieji.

ENThe aim of this paper is to disclose the determinants of youth and young adult’s work satisfaction in Lithuania. It is accomplished using the results of empirical study of youth and young adults 16- 40 years old, (N=551). This empirical study was supported by the Research Council of Lithuania under the National Science Programme ‘Challenges for Social Security’ project ‘Youth and Young Adults Living Conditions and Social Exclusion: Development of Monitoring System’. For the analysis of determinants for youth and young adults work satisfaction, the indicators reflecting different dimensions of working life, working environment, remunetation for work, etc, were selected out of the total data matrix. The analysis using different statistical methods (t-test, regression analysis and variance) was carried out. A work (dis)satisfaction scale consisting of 45 primary indicators was created. The main results of the analysis are the following: women are generally more satisfied with work than men; persons with higher education level are generally more satisfied with work than persons with lower educational achievements; residents of small towns and rural areas are less satisfied with work than residents of urban areas; satisfaction with work is related to other spheres of social life, e.g. emigrational, suicidal attitudes, willingness to support social protest actions, etc.

• Jaunimo integracijos į darbo rinką skatinimas Šiaulių apskrityje. Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. 2013, 1, p. 28-39.
• Lithuanian men’s struggles with precarious life: unemployment, working identities, and strategies of survival. Journal of Baltic studies. 2016, vol. 47, no. 2, p. 197-218.