Andriaus Volano polemikos su antitrinitoriais raštai
LTStraipsnyje pristatomi ir aptariami religinės Andriaus Volano (apie 1531–1610) polemikos su antitrinitoriais raštai, parašyti antrojoje XVI a. pusėje. Tyrimo šaltiniai – trijose (1566, 1582, 1592 metų) knygose išspausdinti keturi šio autoriaus laiškai: 1565 m. rašytas Mikalojui Pacui, 1589 m. – Jurgiui Šomanui, 1590 ir 1591 m. – Jonui Licinijui Namislovijui, ir du manifestinio pobūdžio traktatai: 1579 m. sukurtas ir visiems Abiejų Tautų Respublikos antitrinitoriams skirtas veikalas ir 1581 m. atsakymas į pirmojo veikalo išprovokuotas Fausto Socino ir Simono Budno knygas. Straipsnyje teigiama, kad šiais poleminiais raštais A. Volanas dekonstravo antitrinitoristinę mokymo sistemą, įrodė radikaliosios Reformacijos krypties antikrikščioniškumą, formulavo evangelikų reformatų trinitoristinę ir kristologinę dogmatiką, tvirtino Lietuvos evangelikų reformatų tapatumą šveicariškajai (Antrasis helvetų tikėjimo išpažinimas, 1566) doktrinai, ortodoksijos grynumą ir stabilumą.
ENArticle analyzes the religious polemics of the evangelical reformer Andreas Volanus (about 1531 –1610) with non-Trinitarians in the second half of the sixteenth century. Three of A. Volanus’ writings: Epistola ad reverendissimum dominum Nicolaum Pacium Episcopum Kiioviensem ab Andrea Volano scripta, explicans controversiam his temporibus de S[ancta] Trinitate motam, ostendensq[ue] Patrem, Filium et Spiritum sanctum ut unius eiusdemq[ue] naturae sive essentiae, sic recte unum Deum dici, ad evitandam pluralitatem Deorum (1566), PARAENESIS ANDREAE VOLANI, AD OMNES IN REGNO POLONIAE MAGNOQUE DUCATU LITUANIAE, Samosatenianae vel Ebioniticae doctrinae professores: Eiusdemq[ue] ad nova Ebionitarum contra Paraenesin obiecta, Responsio (1582) and EPISTOLAE ALIQUOT AD REFELLENDUM DOCTRINAE SAMOSATINIAnae errorem, ad astruendam Orthodoxam de Divina Trinitate sententiam, hoc tempore lectu non inutiles (1592) have been chosen as the working material. The author concludes that A. Volanus deconstructed the non-Trinitarian concept and substantiated the anti-Christianity of the radical Reformation tendency. He also contended that the Lithuanian Evangelical Reform is identical to the Swiss doctrine (Confessio helvetica posterior, 1566) and strengthened orthodoxy.
