Stagnacinio laikotarpio lietuvių nomenklatūra sovietinio "generalgubernatoriaus" akimis: Petro Griškevičiaus skyrimo kolizija

LTStraipsnyje, remiantis autoriaus pokalbiu su buvusiu Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) sekretoriumi (1967-1978) Valerijumi Charazovu (g. 1918), archyviniais šaltiniais ir kitų to meto veikėjų atsiminimais, pateikiamas šio asmens požiūris į padėtį sovietinėje Lietuvoje po LKP CK pirmojo sekretoriaus Antano Sniečkaus mirties, respublikos aukščiausios nomenklatūros vertinimas, atskleidžiama aktyvi paties antrojo sekretoriaus veikla skiriant Petrą Griškevičių LKP CK pirmuoju sekretoriumi. V. Charazovo, kaip antrojo LKP CK sekretoriaus, veikla yra panaši į kitų respublikų antrųjų sekretorių veiklą ir tai leidžia plačiau pamatyti jų veiklos modelį Sovietų Sąjungoje. Kita vertus, tam tikri aspektai leidžia iš konkrečios respublikos aktualijos išeiti į platesnį sąjunginį kontekstą. Tai atskleidžiama nagrinėjant V. Charazovo oponentės lietuvių nomenklatūros politinius žingsnius panaudojant asmeninius ryšius su Ukrainos KP CK pirmuoju sekretoriumi V. Ščerbickiu ir Leonido Brežnevo valdymo laikotarpiu įsigalėjusia vadinamąja Dnepropetrovsko politine grupuote, taip pat aptariant A. Sniečkaus, kaip SSRS „pilkojo kardinolo“ M. Suslovo kliento, politinį palikimą. Straipsnyje apžvelgiama V. Charazovo atlikta lietuvių nomenklatūros atstovų apklausa. Šia apklausa jis siekė sužinoti išrinkti ir pateikti Maskvai tinkamiausius A. Sniečkaus įpėdinius. Apklausa ir galimų kandidatų apibūdinimas buvo informacinis pagrindas įgalinęs parinkti Maskvai parankią ir vietos nomenklatūrą tenkinančią kandidatūrą.Straipsnyje pateikiami V. Charazovo apklausos rezultatai. Į pirmojo LKP CK sekretoriaus pareigas nominuoti kandidatai: LSSR Ministrų Tarybos pirmininkas J. Maniušis, trys LKP CK sekretoriai – sekretorius pramonei ir statyboms Algirdas Ferensas, sekretorius ideologijai Antanas Barkauskas, sekretorius žemės ūkiui Ringaudas Songaila, – partijos Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Petras Griškevičius, LSSR profsąjungų komiteto pirmininkas Kazimieras Mackevičius ir LKP CK organizacinio-partinio darbo skyriaus vedėjas Vytautas Astrauskas. Iš 47 aukštų respublikos funkcionierių didžiausią palaikymą gavo Petras Griškevičius: 12 jį įvardijo kaip pirmąjį, o 29 – kaip galimą (tarp kitų) kandidatą. Antaną Barkauską atitinkamai nurodė 1 ir 11, Ringaudo Songailos kaip pirmojo neįvardino niekas, kaip svarstytiną – 9 asmenys; Kazimiero Mackevičiaus, kaip ir Songailos, kandidatūros kaip pirmosios neįvertino niekas, o kaip galimą nurodė 6 asmenys. V. Charazovo apklausa atskleidė vienu rimčiausių pretendentų laikyto J. Maniušio nepopuliarumą tarp respublikos nomenklatūrininkų. Už jo kandidatūrą kaip pirmąją nepasisakė niekas, o 17 asmenų ją laikė svarstytina. Be abejonės, pagrindinis V. Charazovo apklausos rezultatas buvo tikslios kandidatų charakteristikos. Ši apklausa skyrėsi nuo kitų įprastinių to meto apklausų, nes pasižymi atviru neigiamų savybių įvardijimu ir gana tiksliu asmenybės bruožų nusakymu. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Antanas Sniečkus; Juozas Maniušis; Kadrų skyrimas; Komunistų partija; Leonidas Brežnevas; Lietuvių nomenklatūra; Petras Griškevičius; Totalitarizmas; Valerijus Charazovas; Antanas Sniečkus; Communist party; Juozas Maniušis; Leonid Brezhnev; Petras Griškevičius; The Lithuanian nomenklatura; Totalitarianism; Valerijus Charazovas; Valery Charazov.

ENArticle, based on the authors conversation with Valéry Charazov (born 1918), second secretary of the Lithuanian Communist party Central Committee (further LCP CC) 1967-1978, archive sources, and memoirs of other activists of that period, describes Charazovs attitude to the situation in Soviet Lithuania after the death of the LCP CC first secretary Antanas Sniečkus, his evaluation of the Republic's highest nomenklatura as well as his active role in appointing second secretary Petras Griškevičius as first secretary of LCPCC. Charazov's activity as LCP CC second secretary is similar to the activities of second secretaries of other republics, and it allows us to see the wider pattern of their activity throughout the Soviet Union. On the other hand, certain aspects allow us to see the Soviet Union-wide political processes from the local perspective of a republic. This is revealed through analysis of the actions of Charazov's Lithuanian nomenklatura opponents - how they used their political connections with Ukrainian CP CC first secretary Shcherbitsky and with the Dnepropetrovsk political group which became entrenched during Leonid Brezhnevs rule, as well as through the review of the political heritage of Antanas Sniečkus, who was also a client of the "shadow" USSR cardinal Mikhail Suslov. The article looks at the survey of the Lithuanian nomenklatura carried out by Valery Charazov. With this survey he sought to elect and present to Moscow the most suitable candidate to succeed Antanas Sniečkus. This survey and the character descriptions of candidates made in its wake was the informational basis that enabled the election of a candidate satisfactory to both Moscow and the local nomenklatura.The article presents the results of the survey carried out by Charazov. The following candidates were nominated for the position of LCP CC first secretary: chairman of the Council of Ministers of LSSR Juozas Maniušis, three LCP CC secretaries - Secretary for Industry and Construction Algirdas Ferensas, Secretary for Ideology Antanas Barkauskas, Secretary for Agriculture Rimgaudas Songaila - as well as the chairman of the party's Vilnius city committee Petras Griškevičius, chairman of the LSSR labour unions' committee Kazimieras Mackevičius, and head of LCP CC Organisational-party work division Vytautas Astrauskas. In the 47 interviews with contemporary party and Soviet leaders, the candidacy of Petras Griškevičius gained the most support. This activist was the first choice of 12 persons, and was considered a potential candidate (among others) - by 29 persons. Antanas Barkauskas was the first choice of one of those interviewed and was considered a possible candidate by 11 persons; Rimgaudas Songaila was no one's first choice, but was seen as a possible candidate by 9 persons; Kazimieras Mackevičius, like Songaila, was not anyone's preferred candidate, but 6 representatives considered him a possible candidate. Charazov's survey revealed how unpopular Maniušis, who was viewed as one of the favourites, was. No one considered him as a first choice and 17 people considered him a possible candidate. Arguably, the main result of Charazov's survey was the genuine characterisation of the nominees. It was distinguished from other formal responses of the time by the open identification of negative character traits of the candidates and a rather accurate description of their personalities. [From the publication]