Armijos Krajovos Vilniaus apygardos partizanų brigadų veikla

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Armijos Krajovos Vilniaus apygardos partizanų brigadų veikla
Alternative Title:
Activity of Army Krajova Vilnius district partisan brigades
In the Journal:
Genocidas ir rezistencija. 2012, 2(32), p. 32-46
Keywords:
LT
Antrasis Pasaulinis karas; Armija Krajova; Armija Krojova; Lenkų partizanai; Lietuvių - lenkų santykiai; Lietuvių ir lenkų santykiai; Partizanai; Partizaninis karas; Vilniaus apygarda.
EN
Armija Krajowa; Armija Krojowa; Guerrilla war; Lithuanian-Polish relations; Partisans; Polish partisans; The Second World War; Vilnius district; WWII.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariama Vilniaus apygardos Armijos Krajovos (toliau – AK) organizacinė struktūra, ginkluotos kovos būdai ir kiti lenkų partizanų kasdienio gyvenimo aspektai. Straipsnio chronologinės ribos – nuo 1944 m. pradžia (lenkų partizanų būrių didėjimas ir veiklos suaktyvėjimas) iki 1941 m. liepos mėn. (sovietų sugrįžimas ir antroji okupacija). Straipsnio autorius naudojosi originaliais AK dokumentais, buvusių lenkų partizanų ataskaitomis ir atsiminimais. Taip pat nagrinėjami tokie AK veiklos aspektai: būrių sistemos bendravimas su apygardos vadovybe, įvairių pogrindinių tarnybų funkcionavimas (žvalgybos, kontržvalgybos, medicinos tarnyba), ginkluotės ir uniformų klausimai, lenkų partizanų karinis parengimas, karinių veiksmų būdai, santykiai su civiliais, lietuvių-lenkų santykiai nacių okupacijos metu. Autorius nevengia analizuoti keblių Lietuvos-Lenkijos santykių aspektų. Lietuvių policijos padalinių ir lenkų partizanų susidūrimai kėlė įtampą tarp lietuvių ir lenkų; pralietas nekaltų žmonių kraujas. Autoriaus nuomone, toks negailestingas karas tarp lietuvių ir lenkų abiems šalims atrodė neišvengiamas, tačiau iš tikrųjų tai buvo nereikalingas jėgų švaistymas sovietų grėsmės akivaizdoje. Dėl šių priežasčių Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra komplikuoti iki mūsų dienų. Abiejų valstybių istorikų tyrinėjimai buvo abipusiškai ignoruojami. Geranoriškumo trūkumas, šališkumas, provalstybiniai įsitikinimai kliudė diskutuoti. Autoriaus nuomone, lenkai ir lietuviai turi kruopščiai išnagrinėti šiuos įvykius ir tik tada juos vertinti. Lenkijos ir Lietuvos istorikai turėtų atlikti bendrus mokslinius tyrimus ir suderinti nuomones. [versta iš angliškos santraukos]

ENArticle speaks about Army Krajova Vilnius district organisational structure, forms of armed fighting and various aspects of the daily life of Polish partisans. The chronological boundaries of the articlc are the beginning of 1944 (intensive development and surge of activity of Polish partisan squads) to July 1944 (Soviet return and re-occupation). The author of the article used original AK documents, reports and memoirs of former Polish partisans. The article also examines such aspects of AK activity as systems of squad liaisons with district commanders, functioning of various underground services (intelligence, counterintelligence, médical assistance), armament, uniforms, military training of Polish partisans, types of military actions, relations with the civilian population, and also Lithuanian-Polish relations during the years of Nazi occupation. The author does not shy away from examining thorny aspects of Lithuanian-Polish relations. The squirmishes between armed Lithuanian police divisions and Polish partisans caused tensions in Lithuanian-Polish relations; innocent blood of Lithuanians and Poles was spilled. In the authors opinion, such a merciless war between Poles and Lithuanians seemed inevitable to both parties, but in fact it was a waste of strength in the face of the approaching Soviet threat. Due to these events the Polish-Lithuanian dialogue continues to be difficult to this day. Historical research performed by historians of both countries went mutually ignored. Lack of good will, partiality, and nationalistic convictions impeded discussions. In the opinion of the author, both Poles and Lithuanians must diligently examine those events and evaluate them only afterwards. Polish and Lithuanian historians should undertake joint scientific research and harmonise their opinions. [From the publication]

ISSN:
1392-3463
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44761
Updated:
2018-12-17 00:03:49
Metrics:
Views: 92    Downloads: 3
Export: