Praha - "Aušra"

LTPirmasis Lietuvos tautinio atgimimo laikraštis „Aušra“ radosi kaip neįgyvendinto Lietuvių mokslo draugijos sumanymo tęsinys. Lietuvių veikėjams, ypač J. Basanavičiui, laikraščio legalizavimas Lietuvoje buvo labai svarbus. Caro Aleksandro III karūnacija Maskvoje žadino lietuvių viltis legalizuoti „Aušrą“, pasiduota procaristinėms iliuzijoms ir tikėta carų palankumu valstiečių tautai. Siekiant pasinaudoti Rusijos tikslais eliminuoti lenkų įtaką, akcentuotas lietuvių sulenkėjimo pavojus. Tai atvėrė duris nepageidautinai konfrontacijai ir ženklino lietuvių bei lenkų tautinių judėjimų santykių pokyčio ribą, kurių įtampas kurstė lenkų spaudoje skelbiamas požiūris į lietuvius kaip „jaunesniuosius brolius“. J. Šliūpo atsakyme Poznanės lenkų dienraščio redaktoriui bandyta eiti kompromiso keliu, o J. Basanavičius užėmė kategorišką įsižeidusios pusės poziciją. Jeigu J. Basanavičius piktinosi, kad lenkai nevadino lietuvių tauta, o tik liaudimi, J. Šliūpas „Tikrajame jieškinyje tėviniškumo“ (Aušra, 1884, Nr. 1-3, p. 1-10) manė, kad svarbiausias leidinio uždavinys „padaryti“ lietuvius tauta. Kol nebuvo suformuluotas savasis lietuviškas kelias, aušrininkų ginčas dėl orientacijos galėjo vykti tik tarp polonofiliškos ir rusofiliškos tendencijų. Jaunieji lietuvių veikėjai, ypač J. Šliūpas, laikytini nelabai vykusios, tačiau naiviai pragmatiškos tautinio judėjimo lietuviškosios politikos pradininkais.J. Basanavičiaus gyvenimas Prahoje (1882-1884), jo santuoka su Bohemijos vokiete Eleonora Mohl sustiprino jo asmeninį pasiryžimą pritaikyti Čekijos tautinės veiklos pavyzdžius lietuvių tautiniam judėjimui ir davė postūmį tolimesnei veiklai. XIX a. paskutinių dešimtmečių čekų tautinio judėjimo vertinimai rodo J. Basanavičiaus ir kitų lietuvių tautinio judėjimo veikėjų domėjimąsi panašiomis į lietuvių padėtį situacijomis ir bendrais bruožais. Skiriantis nuo lenkų, juos patraukė sėkmingi čekų tautinės veiklos pavyzdžiai, galimi taikyti Lietuvoje, juolab simpatijas stiprino istorinių ryšių sąsajos. Gausesnėje lietuvių studentų kolonijoje Maskvoje postūmį svarstyti lietuvių tautos atgimimo kelius davė ryšiai su jaunalatvių veikėjais, o bendravimas su universitete besimokančiais kitų slavų tautų atstovais suteikė platesnę erdvę apmąstymams apie lietuvių ateitį. Kaip pagrindinis sektinas pavyzdys buvo čekų tautinio judėjimas ir jo pasiekimai, kurių pristatymas ir analizė vėliau persikėlė į lietuviškos spaudos, ypač „Varpo“, puslapius.

ENThe first newspaper of the Lithuanian national revival movement, Aušra (Dawn), came into existence after an unsuccessful attempt to establish a Lithuanian Scholarly Society. It was important to Lithuanian activists, particularly Jonas Basanavičius, that this newspaper be legally available in Lithuania. The coronation of Alexander III in Moscow led to attempts to have Aušra legalized, something encouraged by both pro-Czarist illusions and a belief in Russian predilections for a peasant nation. Seeking to exploit Russia‘s quest at eliminating Polish influence, Lithuanian activists emphasized the danger of Lithuanians becoming Polonized. This opened the door to an undesirable confrontation and marked a change in the relations between the Lithuanian and the Polish national movements, with tensions raised by the Polish insistence, in their press, of regarding the Lithuanians as their “younger brothers.” Jonas Šliūpas, in his answer to the editor of Poznan‘s Polish newspaper, aimed at reaching a compromise, whereas Basanavičius took the position of feeling hurt and wronged. If the latter objected strenuously to Poles calling Lithuanians just a people but not a nation, Šliūpas in his article “Genuinely searching for nationhood” (Aušra, 1884, Nr. 1–3, p. 1–10) argued that the newspaper‘s primary goal was to “make” Lithuanians into a nation. Before a characteristically Lithuanian way had been decisively agreed upon, the divergence in the camp of the Aušrininkai could only be between the Polonophile and Russophile tendencies. The young Lithuanian activists, especially Šliūpas (the memorandum that he submitted to Warsaw‘s governor-general Iosif Gurka brough an end to efforts at legalizing Aušra) may be considered as pioneers of a not-very-successful but naively pragmatic Lithuanian politics of national re-awakening.The time Basanavičius spent in Prague (1882 to 1884) and his marriage to a Eleonora Mohl, a German living in Bohemia, strengthened his personal resolve to adapt patterns of Czech national self-assertion to the Lithuanian national movement and influenced the latter‘s further development. The observations that Basanavičius and other Lithuanian movement activists made of the Czech national movement during the last quarter of the 19th century reveal their interest in situations and processes deemed to be similar to those evolving in Lithuania. As these Lithuanian activists set themselves off from the Poles, they were attracted by the successes of Czech national activities which they thought might be applied in Lithuania; moreover, budding sympathies were re-inforced by historical connections. In the more numerous community of Lithuanian students in Moscow it was contacts with Latvian students that prompted reflections on paths to a Lithuanian national revival, while interaction with other Slavic students at Moscow University provided more space for thoughts about a possible Lithuanian future. The achievements of the Czech national movement provided the most often discussed and emulated examples the presentation and analysis of which later moved to the pages of the clandestine Lithuanian press, Varpas (The Bell) in particular.