Religinė ir tautinė tapatybė Antano Baranausko poetinėje autorefleksijoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Religinė ir tautinė tapatybė Antano Baranausko poetinėje autorefleksijoje
Alternative Title:
Religious and National Identity in Antanas Baranauskas’ Poetic Auto-Reflection
In the Journal:
Literatūra [Lit. (Vilnius. Online). Literature]. 2006, t. 48 (5), p. 97-104
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
Literatūros teologija; Giesmės; Poetinė savivoka; Mąstymas
EN
Theology of literature; A.Baranauskas; Song; Poetical self; Thought
Summary / Abstract:

LTTeorines straipsnio atramas sudaro fenomenologinis dėmesingumas teksto koduojamam suvokimui ir literatūros teologijos požiūris į literatūrą kaip potencialiai teologizuojančią. Susitelkiama ne ties teksto paviršiuje eksplikuota, o ties gilesniame semantiniame lygmenyje glūdinčia ir su meninės kūrinio organizacijos visuma susijusia teologine įžvalga. Ankstyvojoje Baranausko kūryboje savivokos tema itin ryškiai artikuliuojama. Poetinei giesmei Baranauskas suteikia dvasingumo gaivinimo, ugdymo, dvasios tobulinimo funkciją – imituodamas krikščionybės estetikos tradiciją, kuri poetą veikė pirmiausia per tuometės lenkų poezijos kontekstą. Plėtodamas poetinės giesmės sampratą, Baranauskas išryškina religinio garbinimo pradą. Garbinamoji laikysena susijusi su nevilties, liūdesio įveika, su džiaugsmo patirtimi. Įdomiausi tie kūrėjo autorefleksijos fragmentai, kurie giesmės (ir apskritai meno) sampratą gilina, komplikuoja. Poetinė giesmė mąstoma kaip dieviškojo žodžio aidas, persmelkiantis ir harmonizuojantis žmogaus prigimtį, jos gelmėje atrandantis Kūrėją. Religinį ir tautinį Baranausko poetinės savimonės aspektus harmonizuoja kūrybos kaip išganingos, pranašiškos giesmės „Broliams“ samprata.

ENTheoretical pillars of the article consist of phenomenological attentiveness to the perception encoded in the text and the approach of the literature theology towards literature as a potentially theologizing means. The focus falls not on the theological insight explicated on the surface of the text but the one lying in the deeper semantic layer, linked to the whole of artistic organization of the work of literature. The early works of A. Baranauskas articulate the issue of self-perception particularly clearly. A. Baranauskas provides a poetic hymn with a function of spirituality revival, education, spiritual improvement, thus imitating the tradition of the aesthetics of Christianity, which influenced the poet first through the context of the then Polish poetry. While developing the concept of a poetical hymn, A. Baranauskas emphasized the nature of religious worship. The position of worship is linked with the overcoming of despair and sadness, with the experience of joy. The elements of auto-reflection that deepen and complicate the concept of hymn (and art in general) are the most interesting. Poetic hymn is perceived as an echo of the Word of God that transfuses and harmonizes human nature, and discovers the Creator in its essence. The religious and national aspects of A. Baranauskas’ poetic self-perception are harmonized by the concept of creation and a saving, prophetic hymn Broliams (To Brothers).

ISSN:
0258-0802, 1648-1143
Related Publications:
Interdisciplinary study of literary criticism and the christian perception of the world / Radvyda Vaišvilaitė. LCC liberal arts studies. 2008, 1, p. 215-224.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/4460
Updated:
2018-12-17 11:46:07
Metrics:
Views: 15    Downloads: 7