Maisto indai, įrankiai ir valgiai (1918-1940 metais)

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Maisto indai, įrankiai ir valgiai (1918-1940 metais)
In the Book:
Keywords:
LT
Baltarusijos lietuviai; Indai; Kasdieniai valgiai; Kultūrinis paveldas; Maistas; Maisto ruošimas; Mityba; Stalo įrankiai; Valgiai; Valgymas; Šventiniai valgiai.
EN
Cultural heritage; Cutlery; Eating; Eating traditions; Everyday dishes; Festival dishes; Food; Food preparation; Meals; Tableware; The Lithuanians in Belarus.
Summary / Abstract:

LTNaudojant etnografijos mokslo metodus straipsnyje nagrinėjama Pelesos ir Rodūnios apylinkių (dabartinės Baltarusijos teritorija) gyventojų XX a. maisto kultūra ir maitinimosi įpročiai. Pagrindinis tyrimo objektas – maistas, kasdieniai ir šventiniai patiekalai bei indai ir stalo įrankiai. Tyrimo šaltinis – 1991 m. etnografinės ekspedicijos medžiaga. Tradiciškai Pelesos apylinkių valstiečiai valgydavo 3–4 kartus per dieną: pusryčius (abiedus), priešpiečius (puserkas), pietus (pietus) ir vakarienę (večerę). Sočiausiai valgė per pusryčius ir pietus. Kasdien pusryčiams virdavo rūgščią ir prėską sriubas bei kepė didelius, per visą keptuvės skersmenį, blynus. Pusryčiams pagamintus patiekalus laikydavo krosnyje ir tiekdavo pietums. Svečiai buvo gerbiami, juos maitindavo kur kas skalsiau. Vaišindavo dešra, lašiniais, kumpiu, kiaušiniais, sviestu sūriu. Ypač mėgo svečius vaišinti keptais lašiniais (vereščėku), į kuriuos kartais įmušdavo kiaušinių. Pagrindinis indas valgiui supilti buvo dubuo, o pagrindinis įrankis – šaukštas. Jais naudojosi kasdien ir per įvairias šventes: krikštynas, vestuves ar laidotuves. Stiklinės, taurelės, šakutės buvo skirtos svečiams vaišinti. Pelesos ir Rodūnios krašto gyventojų vartotas maistas ir naudoti indai buvo tokie patys kaip ir Lietuvos etnoregionuose – Aukštaitijoje ir Dzūkijoje.

ENApplying methods of ethnography, the article analyses food culture and dietary habits of residents, who were living in Pelesa and Rodūnia districts (present-day territory of Belarus) in the XX century. The main object of the research is food, everyday and festive dishes, kitchenware and cutlery. The source of the research – material of ethnographic expedition carried on in 1991. Traditionally peasants of Pelesa were eating 3-4 times a day: breakfast (lit. abieda), lunch (lit. puserka), dinner (lit. pietūs), and supper (lit. večerė). Solid meals were served during breakfast and dinner. Everyday for breakfast people were making soar and flavourless soup, and large pancakes occupying the whole diameter of the frying-pan. Dishes made for breakfast were left in the stove and served in dinner time. Guests were respected and served with better food. They were served down with sausages, lard, ham, eggs, butter, and cheese. The most favourable dish to serve to guests was cooked lard (lit. vereščėkas), sometimes prepared together with scrambled eggs. The main kitchenware to pour the food in was a bowl and the main cutlery was a spoon. They were usd every day and during various celebrations: christenings, weddings or funerals. Glasses, wineglasses and forks were kept for guests. Food and kitchenware used by Pelesa ir Rodūnia residents were the same as in Lithuanian ethnic regions, i.e. in Aukštaitija and Dzūkija.

Related Publications:
Jaunų dienų/erotiniai simboliai lietuvininkų ir Veliuonos krašto dainose : (lietuvių ir Europos tautų papročių kontekstas: spalvinis aspektas) / Aušra Kavaliauskienė. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 24, p. 97-114.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/44401
Updated:
2017-01-29 15:55:55
Metrics:
Views: 30
Export: