Regioniškumo principo raiška mokyklų tinklo pertvarkoje ir pasekmės kaimo vaikų socialinei gerovei
LTAtokiose Šiaurės Lietuvos regiono teritorijose gyvenančių kaimo vaikų socialinio mobilumo slenksčius ir įveikimo strategijas lėmė socialinės ir švietimo politikos dermės nepakankamumas. Lietuvoje sociologiniuose tyrimuose daugiausiai dėmesio skiriama šių vaikų kolektyvinio tapatumo problemų tyrimams. Pastebėta, kad būtent kaimo vaikai ypač tapatinasi su gyvenamąja teritorija, o jų migracija į kitas teritorijas ne tik lemia socialinio mobilumo slenksčius, bet ir etninio tapatumo praradimą. Tai intensyviai vyksta paribio teritorijose, todėl, nesusidarius tinkamoms sąlygoms teritorijoje lankyti švietimo įstaigas, dalis kaimo vaikų atsisako šių paslaugų, pereina į mokyklas, kurios yra kitų šalių teritorijose, t. y. arčiau namų. Tokiu būdu atsiranda nauji iššūkiai nacionaliniam saugumui ir ankstyvųjų žmogiškųjų išteklių išsaugojimui regionų kaimo teritorijose. Mokslinės literatūros, mokyklų tinklo pertvarkos dokumentų, empirinių tyrimų duomenų antrinė analizė ir atliktas tyrimas leidžia teigti, jog vykdant MTP pagrindinis vaidmuo teko finansinei-ekonominei regiono ir valstybės politikai, o socialiniai-kultūriniai atitinkamo regiono poreikiai, jų tenkinimo sąsajos su ten esančia ugdymo institucija - mokykla, tapo antraeiliu MTP dalyku. Mokiniai nebuvo aktyvūs MTP procesų dalyviai, o ir pertvarkytoje mokykloje jie negali aktyviai dalyvauti mokyklos gyvenime, nesijaučia saugūs, nesudaromos sąlygos jų prigimtiniam identitetui išlaikyti ir puoselėti. Tyrimas paneigia geresnių ugdymui(si) sąlygų pertvarkytoje mokykloje sudarymo siekius: sąlygos siejamos tik su mokytojų kompetencijomis ir materialine mokyklų baze.
ENThe insufficiency of the harmony of social and educational policy has had the influence on the thresholds for social mobility and overcoming strategies of rural children who live in far districts of Northern Lithuania. In sociological research in Lithuania the most attention is paid to the investigations of these children's as a group identity. It could be observed that rural children have the great feeling of identification with the area of residence, and their migration to other territories not only has influence on the thresholds of their social mobility, but also influence the lack of their ethical identity. These processes are quite intensive in boundary territories. For this reason, if there are no possibilities to enter educational institutions in this territory, part of rural children refuse educational service in Lithuania and enter schools which are near by, but in the territory of other countries. All of this brings new challenges for national safety and preserving of early human resources in rural regions. On the basis of the analysis of scientific literature, documents of school network reorganization, second analysis of empirical data and the research it is possible to confirm that during the school network reorganization the main attention was paid to financial-economical policy of the region and state. The social-cultural needs of the corresponding region, the interfaces between the realization of these needs and the educational institution in this region - school - have became the secondary plan of school network reorganization. Pupils were not the active participants of the processes of school network reorganization, and in the reorganized school they have no possibilities to take active participation in school life too, they do not feel themselves safe, there are no possibilities to keep and develop their natural identity.
