LTKeičiantis asmenybės sutrikimo konceptualizacijai ir įsitvirtinant dimensiniam jo modeliui, pagrindiniu asmenybės psichopatologijos matmeniu tampa asmenybės funkcionavimo lygis, apibrėžiamas kaip savasties ir tarpasmeninių procesų funkcionavimas nuo adaptyvaus iki sutrikdyto. Paauglystė – pokyčių kupinas laikotarpis, kurio metu didėja rizika atsiskleisti asmenybės sutrikimui ir išauga santykių su bendraamžiais svarba. Neigiamos patirtys bendraamžių grupėje, tokios kaip atstūmimas, gali būti abipusiškai susijusios su asmenybės funkcionavimo lygiu. Šiame tyrime buvo tiriamas abipusis ryšys tarp asmenybės funkcionavimo ir vienos iš bendraamžių viktimizacijos formų – socialinio atstūmimo – 855 paauglių (11–18 metų) imtyje per dvejų metų laikotarpį atlikus tris matavimus. Asmenybės funkcionavimas buvo vertinamas naudojant Asmenybės funkcionavimo lygio klausimyną 12–18 (LoPFQ 12–18), o bendraamžių atstūmimas – Daugiadimensiu bendraamžių viktimizacijos klausimynu (MPVS). Rezultatai parodė abiejų konstruktų stabilumą dvejų metų laikotarpiu, nors jo dydis ir skyrėsi. Bendraamžių atstūmimo patyrimas, vertintas pirmojo matavimo metu, reikšmingai prognozavo asmenybės funkcionavimo sunkumus, tačiau vėlesniame etape jau nebebuvo reikšmingas asmenybės funkcionavimo sunkumų prognostinis veiksnys. O asmenybės funkcionavimo lygis prognozavo bendraamžių atstūmimo patyrimą visuose tyrimo etapuose. Šie rezultatai atskleidžia svarbų asmenybės funkcionavimo vaidmenį paauglių raidai ir jo sąsają su bendraamžių kontekstu, kuris paauglystėje tampa ypač reikšmingas. Pagrindiniai žodžiai: asmenybės funkcionavimas, bendraamžių viktimizacija, bendraamžių atstūmimas, paauglystė.
ENAs the conceptualization of personality disorders has evolved and the dimensional model of personality disorder has gained prominence, personality functioning – defined as the self and interpersonal processes on a continuum from adaptive to impaired – has become a key aspect of personality psychopathology. Adolescence, a period of significant change, is associated with an increased risk of emerging personality disorders and a greater importance of peer relationships. Negative peer experiences, such as social rebuff, can be reciprocally linked to personality development. This study examined the bidirectional relationship between personality functioning and social rebuff in a sample of 855 adolescents (aged 11–18) using three measurements over two years. Personality functioning was assessed with the Levels of Personality Functioning Questionnaire 12–18 (LoPFQ 12–18), whereas social rebuff experiences were measured by using the Multidimensional Peer Victimization Scale (MPVS). The results showed moderate to high stability in both constructs. Social rebuff measured at the baseline predicted personality functioning difficulties one year later only. In contrast, personality functioning consistently predicted social rebuff throughout the study. These findings highlight the significant role of personality functioning in adolescent development and its link to peer interactions, which are particularly important during adolescence. Keywords: level of personality functioning, peer victimization, social rebuff, adolescence.