Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai
LTDokumentų rinkinyje pateikiama didžioji dalis išlikusios prelato K. S. Šaulio archyvo medžiagos. Įdomus ir svarbus dokumentas - jo paties 1948 m. rašyta autobiografija. Taip pat skelbiami pirmųjų kunigavimo metų pamokslai (vėlesnio laikotarpio pamokslų nepavyko rasti); iki Pirmojo pasaulinio karo rašyti kunigo K. S. Šaulio laiškai vyskupui Pranciškui Petrui Būčiui MIC ir prelatui Aleksandrui Dambrauskui (Adomui Jakštui). Daugiausia dokumentų susiję su emigracijos laikotarpiu, nes išlikęs to meto prelato K. S. Šaulio archyvas, saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Platesnį kontekstą atspindi užrašai apie traukimąsi iš Lietuvos 1944 m. vasarą, pirmuosius emigracijos metus, praleistus įvairiuose vienuolynuose. Šią dokumentų grupę sudaro užrašai ir dienoraščio irašai nuo 1945 m. liepos 5 d. iki 1946 m. sausio 2 d. Nors archyve yra ir daugiau K. S. Šaulio dienoraščio, rašyto gyvenant brigitiečių vienuolyno svečių namuose Lugane, įrašų, tačiau šie daugiausia susiję su kasdienių reikalų tvarkymu, tad čia neskelbiami. Šiame rinkinyje publikuojami keli traukimosi iš Lietuvos ir pirmųjų gyvenimo emigracijoje metų užrašų variantai, papildantys vienas kitą naujomis detalėmis. Pateikiami prelato išrašai iš tuometės lietuviškos išeivijos spaudos, rodantys, kokie klausimai ir problemos rūpėjo lietuvių emigrantams, kaip buvo vertinami pirmosios sovietinės okupacijos metai, vokiečių okupacijos laikotarpis ir prasidėjusi antroji sovietinė okupacija. Gyvendamas Šveicarijoje prelatas K. S. Šaulys de jure liko Kauno arkivyskupijos generalvikaru, tad dokumentų rinkinyje skelbiamas jo susirašinėjimas su arkivyskupu Juozapu Skvirecku, vyskupu Vincentu Brizgiu, arkivyskupo sekretoriumi Klemensu Razminu.Šios korespondencijos įtraukimas į dokumentų rinkinį yra esminis, nes atskleidžia, kokie klausimai ir problemos rūpėjo emigracijoje atsidūrusiems Lietuvos katalikų bažnyčios hierarchams. Be to, laiškuose yra svarbių Kauno arkivyskupo metropolito Juozapo Skvirecko biografijos faktų. Skelbiami laiškai, siųsti kitiems korespondentams (vyskupui P. P. Būčiui MIC, diplomatui dr. Albertui Geručiui). Korespondencija išdėstyta chronologine tvarka pagal pirmojo adresatui skirto laiško datą. Vykstant arkivyskupo Jurgio Matulaičio MIC beatifikacijos bylai K. S. Šaulys susirašinėjo su Marijonų kongregacijos generaliniu postulatoriumi Kazimieru Rėklaičiu MIC. Čia skelbiamas ir atsiminimų apie J. Matulaitį juodraštis, nes su arkivyskupu K. S. Šaulys buvo pažįstamas nuo studijų Sankt Peterburgo Romos katalikų dvasinėje akademijoje. Leidinio pabaigoje pateikiami prelato atsiminimai, rašyti Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 25-mečio proga, saugomi jo asmens byloje Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, bei “Amerikos balse" skelbtas prelato K. S. Šaulio interviu. Publikuojamų dokumentų rašyba, įskaitant didžiųjų raidžių vartojimą, palikta tokia kaip originale, skyryba kai kur koreguota, kad būtų išvengta teksto suvokimo trikdžių. Praleistos ar neaiškios teksto vietos žymimos daugtaškiu tarp pasvirųjų brūkšnelių - /.../. Archajiška rašyba, leksika, sudėtingesnės ar nebevartojamos gramatinės, fonetinės (tarminės) formos aiškinamos skliaustuose su nuoroda: red.Pamoksluose vartojamos Šventojo Rašto citatos sugretintos su nauju Šventojo Rašto vertimu. Surasti atitikmenis padėjo kanauninkas prof. Kęstutis Žemaitis, tačiau ne visais atvejais juos pavyko tiksliai nustatyti. Dabartinės Šventojo Rašto citatos pateikiamos išnašose. Lotyniškus intarpus vertė Irena Katilienė. Iliustracijas parinko ir jų aprašus parengė Lietuvos nacionalinio muziejaus vyresnioji muziejininkė dr. Vilma Bukaitė. Nuoširdžiai dėkojame K. S. Šaulio giminaičiui Vytautui Lygnugariui, skyrusiam lėšas šios knygos leidybai. [p. 11-15].
