LTStraipsnyje nagrinėjama netipinė sovietinio palikimo transformacija Kopūstėliuose (Ukmergės r.). Šioje vietoje sovietmečiu veikusi branduolinių raketų bazė šiandien yra tapusi 1944–1953 m. antisovietinio pasipriešinimo atmintį aktualizuojančio istorinių rekonstrukcijų klubo „Miško broliai“ namais. Straipsnio tikslas – analizuojant „Miško brolių“ atliekamą atminties darbą, suvokti šį du iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus dėmenis sujungiantį palikimo virsmą. Straipsnis remiasi autorės 2024–2025 m. žiemą atlikto etnografinio tyrimo Kopūstėliuose metu surinkta medžiaga – interviu su klubo nariais ir dalyvaujamojo stebėjimo duomenimis. „Miško brolių“ veiklą Kopūstėliuose įgalina klubo požiūris į šios vietos palikimą ne kaip į simbolinę terpę, bet kaip į savarankiškos atminties vizijos plėtojimo įrankį ir nusivylimas valstybės vykdoma partizaninio pasipriešinimo įamžinimo politika. Nevaržomi oficialių atminties struktūrų, „Miško broliai“ kuria savitą pokario kovų naratyvą. Sąveikaudamas su Kopūstėlių materialiniu palikimu ir prasmėmis, šis pasakojimas kuria gyvybingą žmonių, objektų ir procesų tinklą – asambliažą, kuris statišką atmintį paverčia interpretacijoms atviru lauku. Reikšminiai žodžiai: atmintis, palikimas, posovietinė transformacija, Kopūstėliai, partizaninis pasipriešinimas, asambliažas, etnografinis lauko tyrimas.
ENThis article analyses an atypical case of Soviet legacy transformation in Kopūstėliai (Ukmergė district), where a former Soviet missile base has become the home of Miško broliai, a historical reenactment club reviving the memory of the 1944–1953 anti-Soviet freedom struggles. The article aims to understand how this legacy is reworked through the memory work performed by the club and draws on material collected during the author’s ethnographic fieldwork in winter 2024-2025, including interviews with Miško broliai members and (non–) participant observation. The club’s activities are enabled by a flexible approach to the site‘s legacy, seen not as a symbolic framework but as a material medium for shaping their own vision of memory, and by disappointment with state-led commemorative policies. Detached from institutional constraints, Miško broliai create a heterogeneous and dynamic assemblage of people, narratives, meanings, and processes – transforming memory into an open-ended and living field. Keywords: memory, legacy, post-Soviet transformation, Kopūstėliai, partisan resistance, assemblage, ethnographic field research.