Folklorinė "Paskenduolės" fabula
LTStraipsnyje siekiama atskleisti, kaip Vienuolio „Paskenduolėje“ motyvuojama socialinė drama. Ar užtenka samdinės padėties šiai tragedijai paaiškinti? Kodėl iš jos pasityčioja jai lygus visas kaimo jaunimas? Kur solidarumas, užuojauta, kurios niekada netrūko kaimo žmonėms? Kodėl toks visuotinis pasmerkimas, išstūmimas? Kokia keista jėga vadovauja tokiems vieningiems kaimo veiksmams nelaimingos merginos atžvilgiu? Čia paruoštas atsakymas - religinis fanatizmas. Bet kaimas nebuvo toks, tai rodo folkloras, etinis žmogaus kodeksas, apimantis pasaulėjautą ir visą agrarinį patyrimą. „Paskenduolės“ siužetinis ir psichologinis žaidimas vyksta tarsi pagal iš anksto parašytas gaidas. Apsakymo siužetas rutuliojamas pagal numanomus kalendorinių papročių ir apeigų etapus, pagal įprastą, niekada nesikeičiantį žemdirbių kultūros scenarijų, kur viskam numatytas laikas ir vieta. Per agrarinę simboliką, per javų motyvą juntamas ne tik Veronikos ryšys su kaimu, bet ir išmetimo, nusižengimo tvarkai galimybė. Galima būtų abejoti, ar rašytojas turėjo galvoje folklorinius maginius motyvus ir apeiginę vestuvinių papročių fabulą, tačiau folklorinis žmogaus elgesys Vienuoliui turėjo būti toks gyvas ir savaime suprantamas, kad nerasta reikalo ką nors aiškinti, specialiai atkurti. Apeigos, papročiai sudarė tą kaimo žmogaus realybę, kuriai paklusdavo jausmai, proto balsas ir instinktai. Folklorinės apsakymo fabulos išeities taškas pasakiškas, ritualinis, susijęs su mitine logika. Šiek tiek pažįstančiam tautosaką folklorinio draudimo esmė bei motyvavimas tuoj pat pastebimi.
