LTŠiuolaikinėje visuomenėje nuolat kinta socialinė aplinka ir kiekvieno žmogaus asmenybė. Ideologiniai, ekonominiai ir socialiniai veiksniai sąlygoja ir moterų padėties pokyčius. Apibrėžiant moters būklę, svarbi tampa jos identiteto problema. Straipsnyje nagrinėjami daugiausiai vyresnio amžiaus kaimo moterų tapatumo bruožai ir tipai, atskleidžiant juos formuojančius veiksnius. Autorė kaip svarbią sociologinę medžiagą pasitelkia moterų gyvenimo istorijų fragmentus, jų atsakymus į neformalius klausimus. Gyvenimo istorijos yra etnosociologinės perspektyvos dalis. Darbe analizuojama moters identifikacija su darbo vertybėmis, tapatumo paieškos narcisizmo kultūroje, įsipareigojimai ir senatvės išgyvenimai. Tyrimas atskleidė, kad tapatumas yra visą gyvenimą tebesitęsiantis asmenybės kūrimosi ir griovimo procesas. Moterų gyvenimo istorijų medžiaga išryškino įvairius jų identifikacijos bruožus. Dalis moterų save reprezentuoja kaip su darbo vertybėm susijusias būtybes, susirūpinusias darbo vietos išlaikymu ir namais; tokios moterys realybę išgyvena kūno pavaldumu darbo reikmėm. Išvaizdos kultas skatina kurti naujus gyvenimo stilius, pirkimo poreikius; dėvėtų drabužių prekyviečių lankytojų ir pardavėjų naratyvai atskleidžia, jog vartojimas tampa svarbia moterų tapatumo dalimi. Šeima kaip vertybė, egzistenciniai išgyvenimai intymioje erdvėje, kurioje santuokos partneriai yra atstovaujami visapusiškai, yra moters savasties ir tapatybės pagrindas. Senatvė reiškiasi ir kaip ramybė, atsisakymas aktyvesnės veiklos, ir kaip kančia, susijusi su fiziniu ir moraliniu skausmu.
ENIn modern society, social environment and individuality of every person is constantly changing. Ideological, economical, and social factors also determine changes in women status. Defining a state of a woman, an issue of her identity plays an important role. This article analyses characteristics and types of identity of mostly older women living in rural areas, also revealing factors of their formation. As an important sociological material the author uses fragments of stories from women lives and their answers to informal questions. Life stories are a part of ethnosociological perspective. This paper analyses the identification of a woman with work values, searches of identity in the narcissistic culture, commitments and anility experiences. The research revealed that identity is a lifetime process involving forming and destruction of individuality. The material on women life stories highlighted various characteristics of their identification. Some women represent themselves as beings associated with work values, worrying about keeping of their jobs and home; such women understand reality as body dependence on employment. A cult of looks motivates to establish new styles of life and buying needs; narrations of customers and sellers of second-hand clothe shops reveal that consumption plays a very important role in women identity. Family as a value and existential experience in the field of intimacy, where both married partners are fully represented, form a basis of woman’s identity. Anility is treated as peace and abandonment of more active actions, and as a struggle associated with physical and moral pain.