Apie lietuvių finansinės galios maniją ir makiavelišką verslumą
LTStraipsnyje analizuojamas vartotojiškumo ir finansinės naudos absoliutinimas po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje. Teigiama, kad didelė perkamoji galia Lietuvoje tapo idealu, menka - socialine gėda, o pagrindinė moralinė tautos vertybė - finansinis rezultatas. Pažymima, kad lietuvių verslininkams verslo etika kol kas antraeilis dalykas. Tai, autoriaus nuomone, įrodo konsultacinių bendrovių siūlomos mokymų programos: siekiama išmokyti ir išmokti efektyvaus derybų meno, įgūdžių, kaip valdyti stresą ir informacijos srautus, o verslo etika niekam nerūpi, nes etiškas verslas suprantamas greičiau kaip kliūtis greitam ir efektyviam darbui. Teigiama, kad Lietuvoje nei teisė, nei politika netarnauja įstatymams, teisingumo idealui, o verslas, paisydamas vien finansinių savo interesų, skatina pilietiškumo nuvertėjimą ir didina jo tempus. Pabrėžiama, kad Lietuva 21 amžiuje tapo valstybe, kurioje jurisprudencija kuria tik demokratiškumo iliuziją, o kasdienybėje vyksta nuožmi kova tarp interesų grupių: tuo tikslu įstatymai keičiami, apeinami arba tiesiog vieniems taikomi, o kitiems - ne. Teigiama, kad pilietiškumas ir atstovavimas piliečių interesams jau tapo terminais be turinio, tik per rinkimus oficiali retorika tai užglaisto, kartu paslėpdama ir pilietinio sąmoningumo efemeriškumą. Reziumuojama, kad Lietuvos politikoje ir stambiajame versle įsigalėjo ciniškas požiūris į visuomeninę atsiskaitomybę. Autoriaus teigimu, lietuviškasis makiavelizmas įstrigęs finansiniame lygmenyje, o stambiojo kapitalo požiūriu kudirkiškai vieninga Lietuva - antraplanis dalykas, o gal net ir nepageidautinas idealas.
ENThis article analyses absolutization of consumerism and financial advantage after the restitution of Lithuanian Independence. It is stated that huge purchasing power in Lithuania became an ideal, low purchasing power was understood as social disgrace, and financial outcome was seen as the fundamental moral value of the nation. It is noted that Lithuanian businessmen treat business ethics as a secondary thing. According to the author, this is confirmed by educational programmes provided by consultancy companies: the aim is to teach and to learn the peculiarities of art of successful negotiation, and skills helping to manage stress and flows of information, while nobody is interested in business ethics because ethical business is understood more as an obstacle of fast and effective work. It is stated that in Lithuania neither law nor politics serve legislation and ideals of justice, while in business people respect only their own financial interests, promote depreciation of citizenship and increase its rates. It is highlighted that in the XXI century Lithuania became a country where jurisprudence only creates the illusion of democracy, while in reality there is an extreme fight between interest groups: for this purpose laws are modified, circumvented, or simply applied to some and not to others. It is stated that the citizenship and defence of civil interests already are just terms without any content, only smothered up by official rhetoric during the election, at the same time hiding ephemerality of civil awareness. It is concluded that in Lithuanian politics and big business have established a cynical approach towards public accountability. According to the author, Lithuanian machiavellianism is stuck in financial level, while in the approach of large capital Lithuania united in Kudirka-like style is only a peripheral thing, if not an undesirable ideal.
