Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje
LTKnygoje atskleidžiama, kaip ir kodėl kito Žalgirio mūšio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje: kaip lenkiškoje tradicijoje jis turėjo padėti sureikšminti lenkų ir Jogailos vaidmenį, kaip lietuviai pergalę priskyrė Vytauto sumanumui ir drąsai, o sovietiniai ideologai siekė šį istorinį mūšį paversti amžinu broliškų sovietinių tautų draugystės įrodymu. Ir kodėl šis vėlyvųjų viduramžių mūšis turi keturis pavadinimus - Tanenberg, Grunwald, Žalgiris, Дуброунаю. Istorikai D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas studijoje „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ nagrinėja, kaip kito Žalgirio mūšio vertinimas lietuvių, o taip pat vokiečių, lenkų, baltarusių bei ukrainiečių visuomenėse, kokios istorinės koncepcijos, politinė konjunktūra ir kiti panašūs veiksniai darė įtaką šiam vertinimui. Knygoje analizuojama ne tik mūšio interpretacijų kaita istoriniuose veikaluose bei publicistikoje ar propagandoje, bet ir grožiniuose kūriniuose, vaizduojamajame mene, taip pat šio simbolio sklaida kitose sferose. Ši knyga skiriama Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Žalgirio mūšis, 1410; Lenkų istoriografija; Vokiečių istoriografija; Lietuvių istoriografija; Kolektyvinė atmintis; Istorijos paveldas; Vaizdinys; Atminimo kultūra; The Grand Duchy of Lithuania; The Battle of Žalgiris; Polish historiography; German historiography; Lithuanian historiography; Collective memory; Historical heritage; Idea; Memorial culture.
ENThe book reveals how and why the image of the Battle of Grunwald changed in Central and Eastern Europe: the way it had to elevate the role of Poles and Jagiełło in the Polish tradition, the way Lithuanians presented the victory as Vytautas’ idea and courage, and the way soviet ideologists tried to turn this historical battle into the evidence of friendship between the soviet nations. It also discusses why this battle of the late Middle Ages has four names – Tanenberg, Grunwald, Žalgiris, Дуброунаю. Historians D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas in their study “Kas laimėjo žalgirio mušį?” [Who won the Battle of Grunwald?] analyse the way assessments of the Battle of Grunwald changed in Lithuanian, German, Polish, Belarusian and Ukrainian societies, and what historical concepts, political conjuncture and other similar factors influenced this assessment. The book analyses not only changes in the interpretation of the battle in historical works and propaganda, but also in fiction, visual arts, as well as the dissemination of this symbol in other spheres. This book is dedicated to mark the 600th Anniversary of the Battle of Grunwald.
- Antrasis pilių gyvenimas: istorinių pilių atmintis ir rekonstravimas modernioje Lietuvoje / Salvijus Kulevičius. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2013, t. 16, p. 183-205.
- Between the ethnographic Belarus and the reestablishment of the Grand Duchy of Lithuania: how the Belarusian nationalism created its "national territory" at the beginning of the twentieth century / Olga Mastianica. Spatial concepts of Lithuania in the long nineteenth century / edited by Darius Staliūnas. Brighton (Mass.): Academic Studies Press, 2016. P. 280-311.
- Didžiųjų istorijos įvykių atspindžiai Mažesniųjų brolių konventualų memoriale: XVIII-XIX a. pradžia / Darius Baronas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė : personalijos, idėjos, refleksijos / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. P. 230-249.
- For whose greater good? The case of hero-making: Girch and Darius / G. Kristina Sviderskyte. Heroism science. 2019, vol. 4, no. 1, p. 1-24.
- Herojai Lietuvoje: (de-)heroizavimo aspektas, atvejis, prieiga / Gražina Kristina Sviderskytė. Lietuvos istorijos studijos 2019, t. 44, p. 76-94.
- Inovatyvūs regeneravimo metodai ir jų modeliavimas: Panemunės pilis / Jūratė Jurevičienė, Marija Burinskienė, Inga Genytė, Giedrius Šiupšinskas, Darius Kalibatas. Vilnius : Technika, 2014. 168 p.
- Istoriniai straipsniai lietuvių periodinėje spaudoje 1904–1918 m.: kiekybinė apžvalga / Titas Krutulys. Lituanistica. 2020, Nr. 3, p. 203-216.
- Istoriniai tekstai Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų leidiniuose 1907-1941 m.: kiekybinė apžvalga / Titas Krutulys. Lituanistica. 2021, Nr. 3, p. 168-193.
- Kurtuvėnų krašto padavimai arba kelios pastabos kultūrinės atminties tema / Salvijus Kulevičius. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2014, t. 19, p. 207-225.
- Lietuvos istorinis pasakojimas. 1944-1953 metų partizanų perspektyva / Greta Paskočiumaitė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2020, t. 40, p. 25-67.
- Lietuvos partizanų tapatybės dėlionė / Vykintas Vaitkevičius. Liaudies kultūra. 2018, Nr. 4, p. 11-13.
- "Lithuania - an extension of Poland": the territorial image of Lithuania in the Polish discourse / Olga Mastianica and Darius Staliūnas. Spatial concepts of Lithuania in the long nineteenth century / edited by Darius Staliūnas. Brighton (Mass.): Academic Studies Press, 2016. P. 239-278.
- Pirmojo pasaulinio karo atminimas Lietuvoje ir Rytų Prūsijoje: naujų tyrimų pradžia / Vasilijus Safronovas. Lituanistica. 2015, Nr. 3, p. 149-165.
- Rusai Lietuvoje 1944 m. liepą - 1953 m.: rusų migracijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos atmintis / Grigorijus Potašenko. Lietuvos rusai XX-XXI a. pradžioje: istorija, tapatybė, atmintis / sudarė Grigorijus Potašenko (ats. redaktorius), Pavel Lavrinec, Andrius Marcinkevičius. 2013. P. 74-182, 390.
- The Triumphant genealogical awareness of the nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 17th and 18th centuries / Agnė Railaitė-Bardė. Lithuanian historical studies. 2018, vol. 22, p. 29-49.
- Valdovo Vytauto atmintis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje XVI-XVII a.: nuo šulinio pavadinimo iki "Vytauto pirties" / Tomas Čelkis. Vytautas Didysis ir jo epocha. [D. 2] / sudarė Brigita Balčytienė Trakai : Trakų istorijos muziejus, 2020. P. 99-111.
