The Baltic States between the Old and New Europe. The benefits of Lisbon treaty for Lithuania, Latvia and Estonia

LT2004 m. Baltijos šalys tapo Europos Sąjungos (ES) narėmis, tikėdamosis išspręsti istorinę komplikuotų santykių su kaimynine Rusija problemą. Atkūrusios valstybingumą 1991 m., Baltijos valstybės laikėsi „sugrįžimo į Europą“ ir „atsiskyrimo nuo Rusijos“ simbolinės trajektorijos, tačiau paaiškėjo, jog tai neleidžia tapti lygiavertėmis Europos valstybių partnerėmis. Dabartinė Europos situacija yra tokia, jog naujoji Europa kelia iššūkį senajai – tapusios ES narėmis, Baltijos valstybės įgijo balso teisę Europos politikoje ir tikisi būti išgirstos, aktualizuoti glaudžiai su jų valstybingumo istorija susijusias saugumo problemas ir sulaukti deramo atlygio už Rusijos/ Sovietų Sąjungos ambicijų sukeltas istorines kančias. Šiame straipsnyje nagrinėjamos Baltijos valstybių vaidmens paieškos Europoje, ypatingą dėmesį skiriant Lisabonos sutarties naudos šioms šalims aptarimui. Dėl istorinės traumos Baltijos valstybių tapatumo konstravime ypatinga rolė tenka tarpukario valstybingumo tradicijai, o taip pat nacionalinio orumo, grįsto stiprios rinkos ekonomikos, pažangių technologijų, ultra modernios architektūros plėtros, priešinamos su šiandienos Rusijos situacija, akcentavimui. 2008 m. Baltijos valstybės pritarė Lisabonos sutarčiai kaip priemonei išspręsti jų praeities ir dabartinės politikos problemas. Ši sutartis pabrėžė saugumo politikos ir bendrosios gynybos svarbą, įtraukė šioms šalims aktualius energetikos klausimus ir kovą su skurdu. Savo ruožtu ES lieka dėmesinga Baltijos valstybėms, kadangi jos svarbios tiek geostrategiškai, tiek kaip vartai į posovietinę Rytų erdvę.

ENThe Baltic States became members of the European Union (EU) in 2004, hoping to solve the problem of complicated historical relationships with the neighbouring Russia. After the Baltic States regained their independence in 1991, they kept to the symbolic trajectory of “returning to Europe” and “leaving Russia”, but it turned out that it does not guarantee becoming equivalent partners of the European countries. The contemporary situation in Europe is that the new Europe poses a challenge to the old Europe. After the Baltic States became EU members, they gained the right to vote in European politics, they expect to be heard and to solve security problems tightly connected to their statehood history. They also expect proper remuneration for historical suffering caused by the ambitions of Russia/Soviet Union. This article analyses the search for the role of the Baltic States in Europe, with special attention paid to discussing how the Treaty of Lisbon benefits them. Due to historical trauma, the construction of the Baltic States’ identity is based on the tradition of the interwar statehood, also on national dignity based on a strong market economy, advanced technology and development of ultra-modern architecture, which is contrasted with the situation in Russia. In 2008, the Baltic States recognized the Treaty of Lisbon to be the means to solve their past and present political problems. The treaty emphasized the importance for defence politics and general security, as well as included energy problems relevant to these states and the fight with poverty. After all, the EU remains considerate for the Baltic States, because they are important both geostrategically and as the gates to the post-Soviet Eastern sphere.