Prancūzų rašytojai Antano Venclovos akiratyje

LTStraipsnyje aptariami Antano Venclovos straipsniai ir vertimai, atskleidžiantys prancūzų autorių recepciją prieškariniuose jo darbuose, skelbti daugiausia „Kultūros“ žurnale, kartu įvertinant lietuvių rašytojo nuopelnus krašto kultūrai. Venclova, plačių kultūrinių interesų rašytojas, savo jaunystės metais, būtent 3–4 dešimtmečių veikloje, išskirtinį dėmesį rodė prancūzų literatūrai. Svariausias Venclovos kūrybinio palikimo, remiantis prancūziškąja medžiaga, darbas – Francois Villonui skirta studija – turi išliekamą vertę savo tyrimo medžiaga ir kūrybiškais, nors atliktais proza, vertimais. Kiti rašiniai apie prancūzų autorius kūrė sociologinio metodo tradiciją lietuvių literatūrinėje kritikoje, aktualizavo autorių idėjas, pasitelkiant gyvenamojo meto realijas. Vulgarus sociologizavimas gali būti vertinamas kaip nukrypimas nuo šio metodo, sureikšminus istorinės situacijos veikiamas ideologines pozicijas. Analizė išryškino tam tikras Venclovos dvasinės evoliucijos gaires nuo rafinuotos, spalvingos, ekspresyvios poezijos adoravimo (Ch. Baudelaire), lyriško realizmo, ironiško būties traktavimo (F. Villon), prie santūraus, taupaus, aiškaus stiliaus, talentingos idėjų raiškos, tikroviškumo (A. France, P. Merimėe, Martin du Gard, E. Zola). Aišku tai, jog Venclova niekuomet nebuvo abejingas socialinei tikrovei, jos problemos laikui bėgant virto vis augančiu rūpesčiu, atmetant bet kokias filosofijas, išvedančias už būties ribų. Susipažinę su lietuvių rašytoju ir visuomenės veikėju Antanu Venclova, prancūzai nedvejodami jo veiklą priskirtų angažuotos literatūros bei kritikos sričiai.Reikšminiai žodžiai: Antanas Venclova; Antnas Venclova; Kūrybinis palikimas; Prancūziškoji kultūra; Prancūzų literatūra; Recepcija; Sociologinis metodas; Tarpukario nepriklausoma Lietuva; Antanas Venclova; Antanas Venclova, French literature; Creative heritage; Interwar independent Lithuania; Reception; Sociological method; The French material.