Antano Venclovos kultūrinė publicistinė veikla ir vokiški kontekstai

LTStraipsnyje dėmesys sutelkiamas į vokiškų kontekstų refleksiją Antano Venclovos publicistinėje bei kultūrinėje veikloje, siekiama atskleisti lietuvių rašytojo literatūrines pažiūras periodinio leidinio „Trečias frontas“ gyvavimo metais. Į vokiškus kontekstus bandoma pažvelgti plačiau, šiuolaikiniu požiūriu įvertinant vieno ar kito vokiečių rašytojo/reiškinio vietą literatūros istorijoje. Kartu siekiama suaktualinti vokiečių literatūros įtakų bei recepcijos Lietuvoje klausimą. Venclova buvo dramatiškos, politinių peripetijų kupinos epochos liudytojas, dalyvis, reiškėjas. Literatūros istorijos požiūriu įdomu atidžiau patyrinėti, kaip „Trečio fronto“ puslapiuose buvo pristatoma vokiečių literatūra ir kaip reprezentuojami autoriai bei kūriniai atspindėjo bendrą žurnalo strategiją. Dėmesio verta yra „Trečio fronto“ autorių polemika su „Keturiais vėjais“ bei vokiečių ekspresionizmu. Straipsnyje aptariama vokiečių literatūros (E. M. Remarque'as, F. Werfelis, K. Edschmidas, J. R. Becheris) recepcija „Trečio fronto“ puslapiuose, taip pat Venclovos santykis su vokiečių literatūra po 1945 metų (naujausios vokiečių literatūros istorijoje – tai svarbiausia cezūra), atsiliepimai apie vokiečių rašytojus kultūrinėje spaudoje. Atskirai aprašomi Venclovos susitikimai su iškiliais kūrėjais Th. Mannu, A. Zweigu ir jų vertinimas straipsniuose. Identifikuoti Venclovos kultūrinės publicistinės veiklos vokiški kontekstai būtų ekspresionizmas, avangardizmas, naujasis daiktiškumas, revoliucinė proletarinė literatūra bei pirmųjų pokario dešimtmečių vokiečių literatūra bei kultūros gyvenimas.Reikšminiai žodžiai: Antanas Venclova; Ekspresionizmas; Ideologija; Publicistika; Trečias frontas; Vokiečių literatūra; Antanas Venclova; Expressionism; German literature; Germany literature; Ideology; Journalism; Publicistic; Trečias frontas.