Olimpinių žaidynių šviesa ir šešėliai apgaulingo elgesio sporte aspektu

LTXXX olimpiados žaidynės Londone, be postuluojamų vienybės, taikos, tobulumo siekimo, tolerancijos ir pagarbos idealų, atskleidė ir šešėlinę sporto pusę: įvairius apgaulingus būdus, kuriais sportininkai bando pagerinti savo asmeninius rezultatus ir taip aplenkti varžovus arba, atvirkščiai, tyčia rungiasi ne pagal savo jėgas dėl materialinės ar kitokios naudos. Straipsnio tikslas – nustatyti santykį ir ribą tarp garbingų ir negarbingų rungtyniavimo būdų olimpinių žaidynių kontekste. Numatytam tikslui pasiekti keliami šie pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti XXX olimpiados žaidynių Londone pagirtinas ir abejotinas vietas, iliustruoti, kur šiame spalvotame žemėlapyje atsiduria Lietuva; nustatyti, kaip socialinės teorijos paaiškina tam tikrus olimpinių žaidynių probleminius ypatumus; ištirti, kaip teisinis reguliavimas padeda ar trukdo skaidrinti sportą. Straipsnyje aptariamos aktualios temos: dopingas, dopingo kontrolė ir potencialūs piktnaudžiavimai ja; manipuliacijos sporto varžybų rezultatais, jų santykis su komercializacija; pats sporto reginys kaip sporto simuliakras, jo sąryšis su postmoderniomis, kritinėmis idėjomis.Šios temos peržengia valstybių sienas, jos svarbios tiek sporto teisės, tiek sporto sociologijos ir pedagogikos prasme: pavyzdžiui, riba tarp varžybų taktikos (kai nesirungiama iš visų jėgų, o tik taip, kad būtų patenkama į kitą varžybų turą) ir piktnaudžiavimo kova iki šiol nėra visiškai aiški, galinti priklausyti nuo teisėjų diskrecijos, kuri atitinkamai turėtų priklausyti nuo teisėjų kompetencijos ir (reikiamos) kvalifikacijos. Olimpinių žaidynių Londone lietuviški (nacionaliniai) pavyzdžiai liudija ir apie globalias problemas. A. Skujytės atveju atsirado antidopingo sistemos diskriminacinis bruožas, jei ne teisine, tai bent faktine prasme, o jei būtų nuspręsta, kad panašiomis testavimo procedūromis sudaromos nelygios sąlygos varžytis, antidopingo kontrolė apskritai prarastų savo autoritetą, nes išeitų, kad atitinkama kontrolė gali daryti neproporcingai didelę ir vargu ar pagrįstą įtaką varžybų rezultatams. E. Petrausko kovos su korėjiečiu rezultatas ragina nustatyti aiškesnius teisėjavimo standartus bokso varžybose. Įrodyti korupciją ar šališkumą panašiais atvejais gali būti sudėtinga, tačiau turi būti įmanoma įdiegti kiek įmanoma labiau nuspėjamą ir vienodesnę teisėjavimo sistemą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apgaulė; Apgaulė sporte; Dopingas; Manipuliacijos sporto varžybų rezultatais; Olimpinės žaidynės; Cheating; Doping; Manipulations of sport results; Olympic Games; Sport frauad.

ENLondon Summer Olympic Games, besides postulated ideals of unity, peace, tolerance and equality, also exposed the black side of sports: a variety of deceptive ways by which athletes attempt to improve their personal performance and overtake opponents or, conversely, intentionally try to underperform for the material or other benefits. The methods of the article are the systematical analysis of scientific (legal, criminological and sociological) literature, legal acts and jurisprudence. The object of the article is the relation and margin between fair and unfair play in Olympic Games. Aim of the article was to clarify the line (margin) between honorable and dishonorable ways of competing in the context of Olympic Games. In order to achieve the aim the following tasks were defined: to analyze the recent London Olympic Games and identify what aspects are actual for Lithuania; to find out how social theories might explain some disputable examples; to analyze how legal regulation helps or hinders to clarify sport. Lithuanian examples in London Summer Olympic Games also show global problems. Women hepthatlonist‘s case reveals that the discriminatory aspect of the doping testing system has occurred at least practically (if not legally). If it is decided that similar procedures are unlawful, anti-doping control might lose its authority, as it might disproportionally and unreasonably influence the course or results of the competition.Boxer‘s E. Petrauskas case calls for more transparent and more standardized refereeing system in boxing. In said case it can be difficult to prove corruption, but it must be possible to establish more predictable refereeing. The metaphor of light and shadows lets us to look at sport from various perspectives. Step by step it is understood that white does not exist without black and vice versa: the relation between fair and unfair play is not as trivial as it might seem from the first sight. Doping might be subjectively tolerated in professional sports and it also raises potential legal questions. Whereabouts as well as testing systems lack some legitimacy, for instance, „random“ testing might condition not random failures at the playfield. The system of refereeing in boxing calls for more standardized and more predictable one. The margin between the tactics of the competition (when the main aim is to get into the next round, not to show the best efforts) and abuse of the competition (match-fixing) is not clear, it might be the question of the referee‘s discretion. Also, the commercialization of sports usually speaks not only about appropriate infrastructure and material basis, but also about not necessarily fair commercial interests. [From the publication]

• Teisė / Law
• Sociologija / Sociology