Modern natural science education development tendencies in Lithuania and Latvia

LTStraipsnyje glaustai apžvelgiami naujausi tyrimai, atlikti Lietuvoje ir Latvijoje. Pagrindinė idėja -gamtamokslinis ugdymas integralus reiškinys, kurio analizė reikalauja sisteminės prieigos ir kompleksinio vertinimo. Pastaraisiais metais vis aktualesni tampa gamtamokslinio ugdymo klausimai. Globalizacija, technizacija, pasaulio poliarizacija iš esmės keičia ugdymo misiją. Žinių visuomenė kelia visiškai naujus reikalavimus išsilavinimui. Šiame kontekste gamtamokslinis asmens išsilavinimas tampa itin reikšmingas, siekiant, kad žmogus adekvačiai suvoktų pasaulį (gamtamokslinė pasaulio samprata). Akivaizdu, jog gamtamokslinis išsilavinimas įgyjamas visų pirma bendrojo lavinimo mokykloje. Vadinasi, jog gamtos dalykų mokymas (-sis) mokykloje visų pirma skirtas šiam išsilavinimui formuoti. Neteisingas, klaidingas gamtamokslinis ugdymas gali sukelti nepageidaujamus padarinius visuomenėje. Viena iš tokių problemų - gamtamokslinis visuomenės narių raštingumas. Mūsų nuomone, esminius pakitimus suponuoja du reikšmingi momentai, kuriuos galima nusakyti tokiais teiginiais: *Gamtos pasaulis yra vientisas, todėl, ugdant moksleivius, negalima apsiriboti vien atskirų gamtos mokslų dalykų dėstymu. Reikia ieškoti bendrų sąlyčio taškų, kitaip tariant, integruoti gamtos mokslus (turinį, procesą, veiklą). *Gamtamokslinis ugdymas ypač glaudžiai siejasi su moksleivių praktine tiriamąja veikla, gilesniu gamtos reiškinių ir dėsningumų pažinimu. Be to, gamtos moksluose labai svarbu praktiškai taikyti įgytas žinias ir gebėjimus (mokymasis ir atradimo džiaugsmas yra neatsiejami ugdymo proceso reiškiniai).Mūsų nuomone, menką domėjimąsi gamtos mokslais sąlygoja ne vien tik moksleivių paminėti trūkumai. Kintant ugdymo paradigmoms, kinta visa švietimo panorama ir sankloda. XX amžiaus gamtamokslinis pozityvizmas padarė nemažai žalos visuomenės mąstysenai (žmogus Gamtos valdovas). Siekis humanizuoti visuomenę į pirmąją vietą iškėlė humanitarines bei socialinių mokslų disciplinas. Ši banga nusirito ne tik per mokyklą. Ji paveikė ir darbo rinką, kai labiausiai vertinamomis profesijomis tapo vadyba, teisė, administravimas, ekonomika, politologija ir t.t.. Apskritai Lietuvoje atlikti tyrimai rodo. kad maždaug tik 5-6% abiturientų po vidurinės mokyklos baigimo laiko gamtos disciplinų (biologijos, fizikos ar chemijos) abitūros egzaminus. Kita vertus, problemiška sritimi išlieka ir gamtos dalykų mokytojų rengimas, jų kvalifikacija. Be to, mūsų nuomone, itin nekokybiškas ir neefektyvus gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje. 7-12 meru vaikai ontogenetiškai labai imlūs teigiamai sąveikai su gamta ugdyti. Tyrimai rodo, kad pradinių klasių mokytojai stokoja gamtamokslinės kompetencijos. Tai viena iš aktualiausių tiek Lietuvos, tiek Latvijos edukacinių problemų. Besimokanti visuomenė bei mokymosi visą gyvenimą paradigma reikalauja kokybiškai naujo požiūrio ne tik į patį gamtos dalykų mokymo turinį, bet ir į mokymo procesą apskritai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gamtamokslinis ugdymas; Bendrojo lavinimo mokyklos; Švietimo kaita; Natural science education; General school; Alternation of education.

ENIn this article we analysed some tendencies of modern natural science education development in Lithuania und Latvia. This is a comparative research. The authors stale, that in the past fifteen years, the Baltic States, including Latvia and Lithuania, experienced considerable changes in the educational system. Natural science education development has also experienced essential reforms. Also we indicate some differences among Lithuanian and Latvian pupils. [From the publication]