Heideggeris apie meno kūrinio ištakas ir estetikos pabaigą

LTGilindamiesi į filosofinės minties pasaulį išvagojusius vieškelius, skirtingų požiūrių sumaištį bei estetinių idėjų sklaidą angliškai kalbančiame pasaulyje, šiuolaikinės kontinentinės mąstymo tradicijos pažinime aptinkame intriguojančius reiškinius. Turiu omenyje egzistencializmui artimą būties filosofiją, kurią išplėtojo savo veikaluose Martinas Heideggeris. Tarp daugelio šio originalaus mąstytojo dominančių estetikos specialistus tekstų vienas įdomiausių yra Meno kūrinio ištaka. Jis tarsi pratęsia ankstesniuose šio mąstytojo kūriniuose Būtis ir laikas bei Hólderlino poezijai skirtus tyrinėjimus. Skaitant šį meno kūrinio analizei skirtą tekstą, susidaro įspūdis, kad jame vienu ypu „nutraukiamos“ visos estetikos problemoms skirtos diskusijos. Straipsnyje kelsime klausimą, ar „tai estetikos pabaiga“ ir pabandysime aptarti keletą savaime iš šios problemos aptarimo kylančių atsakymų. Tokia pastanga pirmiausia reikalauja bent jau glaustai aptarti egzistencializmui artimą Heideggerio mąstymą. Nors paprastai šio mąstytojo idėjos pradedamos tyrinėti nuo ontologinės problematikos, šiam tyrimui mums svarbesni yra būtent meno ir estetikos klausimai bei su jais su nagrinėjama tema susiję jo darbai. Esminiai žodžiai: Heideggeris, egzistencializmas, „Meno kūrinio ištaka“, estetika, menas, ontologija.

ENInvestigating the many trends of philosophical tought, the chaos of numerous views and the spread of esthetic ideas in the English speaknig world, the tradition of contemporary continental thought offers some intriguing expressions. Thus, we encounter a philosophy of Being of Martin Heidegger and its close affinity to existentialism. Among the numerous insightful estheitc thoughts of this original thinker, a special esthetic text is the Origin of the Artwork. This text seems to extend the views of his earlier works of Being and Time and the investigations of poetic works of Hoelderlin. Reading the article dedicated to the analysis of Heideggers esthetic, there is an impression that in it, with one stroke, all esthetic problems „vanish“. In the article we raise the question is this „the end of aesthetics“ and shall attempt to answer some issues arising with this problem. This effort requires a close discussion of Heideggers thinking and its close affinity to exsitentialism. Although usually this thinkers ideas begin with investigation of ontological issues, for this investigation more importan questions are art and esthetic and Heideggers works relevant to this theme. Keywords: esthetic, art, ontology, existentialism, poetics.