Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus epigramos: "aštrūs ir šmaikštūs" baroko žaidimai
LTStraipsnyje siekiama pateikti prieigą, padėsiančią mokiniams ir mokytojams perprasti į mokyklines chrestomatijas įtrauktų kelių M. K. Sarbievijaus epigramų subtilybes. Vieną iš „raktų“, galinčių „atverti“ paslėptąsias Sarbievijaus epigramų prasmes, siūlo pats jų autorius savo teoriniame traktate „Apie aštrų ir šmaikštų stilių, arba Seneka ir Marcialis“. Straipsnyje pateikiamos pagrindinės Sarbievijaus „aštrų ir šmaikštų stilių“ apibūdinančios formuluotės. Ypač pabrėžiamas svarbiausias aspektas, jog aštrų posakį sudaro ne pačios dvi priešingybės – nedarnumas ir darnumas, o greičiau tam tikra jųdviejų santaika. Savo teoriją Sarbievijus vaizdžiai iliustravo lygiašonio trikampio figūra, kuri atspindi viename posakyje susiliejančias priešingas, bet vieną pagrindą turinčias mintis. Koncepto esmę, Sarbievijaus manymu, sudarąs gebėjimas įžvelgti tame pačiame reiškinyje ir tai, kas yra universalu, ir tai, kas neatitinka įprastų normų ir būdinga tik tam vienam reiškiniui. Mokiniams sudominti siūloma nubraižyti Sarbievijaus trikampį su lietuviškais terminų atitikmenimis. Straipsnyje aptariamos poeto epigramos siekiant atpažinti „aštraus ir šmaikštaus“ stiliaus elementus; daroma išvada, kad autorius jose meistriškai įkūnija barokinę priešybių vienybės sampratą. Kai kuriose epigramose, ypač proginėse, teorinis konceptas realizuojamas formaliuoju, struktūriniu lygmeniu, literatūriniu žaidimu. Tačiau „Giesmių giesmės“ motyvais parašytose epigramose poetui pavyksta pasiekti neregėtos dinamikos, pripildyti žodį religinių slėpinių turinio, meistriškai panaudoti baroko stilistikos priemones.
ENIn this article we try to describe an approach that would help students and teachers understand the subtleties of a few of the M. K. Sarbievijus’ epigrams included in school chrestomathies. One of the keys to unlock the hidden meanings of Sarbievijus’ epigrams is offered by the author himself in his theoretical treatise “The acute and witty style, or Seneca and Marcialis”. Our article presents the main formulations for the acute and witty style. We underline the most important aspect, that an acute saying consists not of two opposites – harmony and disharmony, but more likely a specific combination of the two. Sarbievijus uses the figure of the isosceles triangle, which reflects two opposite ideas having the same foundation, existing in a single statement. According to Sarbievijus, the essence of this concept is the ability to perceive in a phenomenon both that which is universal, and that which does not conform to norms and characterizes only that one object. To engage the students, we suggest drawing Sarbievijus’ triangle with Lithuanian equivalents for the terms. We discuss the poet’s epigrams to understand the elements of the acute and witty style. We conclude that the author perfectly captures the Baroque concept of the united opposites. Certain epigrams, especially the celebratory ones, realize the theoretical concept at a formal, structural level, as a literary game. However, in the epigrams written in the motive of the Song of Songs, the poet manages to achieve an unbelievable dynamic, to express religious mysteries and to craftly utilize the stylistic tools of the Baroque.
