Learning creativity in higher education: international students’ classroom experiences

LTKūrybiškumas vis labiau pabrėžiamas kaip svarbi kompetencija šiuolaikiniame aukštajame moksle, tačiau mažai žinoma, kaip užsienio studentai patiria jos ugdymą auditorijose Lietuvos kontekste. Šiame straipsnyje analizuojami penkiolikos užsienio studentų, studijuojančių Vilniaus kolegijoje, požiūriai į kūrybiškumą ir jo vaidmenį jų mokymosi procese kūrybiškumo kurso metu. Tyrime taikoma kokybinė metodologija, remiantis trijų diskusijų grupių diskusijomis ir taikant refleksyvią teminę analizę. Buvo nustatytos penkios temos: kūrybiškumas, kaip asmeninis ir neribotas reiškinys; kūrybiškumas, kaip gebėjimas, kurį galima išlavinti, bet kuris priklauso nuo aplinkos; pedagoginė pagalba ir vertinimas, kaip kūrybiškumą skatinantys arba ribojantys veiksniai; kultūriniai ir kalbiniai veiksniai, formuojantys išraišką; asmeninis augimas ir pasitikėjimas savimi, įgytas atlikus kūrybines užduotis. Tyrimo rezultatai pabrėžia skaidraus vertinimo, palaikančių mokymo strategijų ir tarpkultūrinio bendradarbiavimo svarbą skatinant kūrybiškumą įvairiataučių studentų grupėse. Straipsnis prisideda prie kūrybiškumo skatinimo (andragogikoje) aukštajame moksle diskurso. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: kūrybiškumas; aukštasis mokslas; tematinė analizė, kokybinis tyrimas, tarptautiniai studentai, pedagogika.

ENCreativity is increasingly emphasised as a crucial competence in contemporary higher education. However, little is known about how international students experience its development in classroom contexts, especially in Lithuania. This article analyses the perceptions of 15 international students at VIKO University of Applied Sciences in Lithuania regarding creativity and its role in learning during the course. The study applies a qualitative methodology, drawing on three focus group discussions, and employing a reflexive thematic analysis. Five themes were identified: creativity as a personal and boundless phenomenon; creativity as learnable but dependent on the environment; pedagogical scaffolding and assessment as factors that either encourage or constrain creativity; cultural and linguistic influences shaping expression; and personal growth and confidence gained through creative tasks. These findings highlight the importance of transparent assessments, supportive new teaching strategies, and intercultural collaboration in fostering creativity among diverse student cohorts. The study contributes to discussions on how to enhance creativity-oriented pedagogy in higher education. KEY WORDS: creativity, higher education, thematic analysis, qualitative research, international students, pedagogy.